Bukinių (Fagaceae) šeima
Paprastasis Ąžuolas (Quercus robur L.)
Paprastasis ąžuolas - lapuotis medis, išaugantis iki 40 m aukščio. Lapai su 5-7 poromis šoninių skiaučių, nesimetriški. Žiedai maži, neryškūs, kuokelinia; žirginiuose, piesteliniai po 1 ar kelis ant žiedkočių. Vaisius - rusvai gelsva vienasėklė gilė, kurios pamatą gaubia goželė. Žievė ypač senesnių medžių, giliai sueižėjusi, stora.
Auga visoje Lietuvoje, bet labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje, rečiausias pietinėje Lietuvos dalyje. Šviesamėgis. Žydi gegužes mėn. Vaisius subrandina rugsėjo-spalio mėn.
Gydymui vartojama ąžuolo žievė (Cortex Quercus). Ji lupama anksti pavasarį, kai lengvai atsiskiria nuo medienos, nuo plonu Kamienų (5-10 cm skersmens) arba nuo jaunų šakų (jei medis storesnis). Lupama 25-30 cm ilgio, 3-6 cm pločio gabalėliais. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žievė turi būti ne daugiau kaip 3 cm storio, blizganti, lygi arba Šiek tiek raukšlėta, išorinė jos pusė pilkai ruda, vidinė - gelsvai arba rausvai ruda. Skonis stipriai sutraukiantis, savitas, kvapas atsiranda pamirkius žievę vandenyje.
Ąžuolo žievės nuoviras vartojamas kaip sutraukiantis ir priešuždegiminis vaistas burnos ertmei, gerklei skalauti sergant stomatitu, gingivitu , faringitu. Tinka nemaloniam burnos kvapui šalinti. Kaip išoriniu vaistu juo gydomi nudegimai, pragulos, pūliniai. Jis stabdo skrandžio, žarnyno kraujavimus, tačiau, geriant preparatą, gali pykinti, didelės jo dozės gali sukelti vėmimą. Todėl dažniausiai nuoviras yra vartojamas kaip išorinis vaistas (kompresams, plovimams, vonioms). Nuovirui pagaminti susmulkintos ąžuolo žievės ir vandens imama santykiu 1:10, 30min. kaitinama ant viryklės, po to 10 min. leidžiama nusistoti, perkošiama, įpilamas išgaravęs vandens kiekis. Burnos ertmė skalaujama iki 8 kartų per dieną.
Ąžuolo žievės nuoviro negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, susiaurėjusios kraujagyslės, užkietėję viduriai, yra infekcinės kilmės viduriavimas.
Ąžuolo gilės vartojamos maistui. Jos prinoksta rudenį ir nubyra žemėn. Gilės džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, kol apvysta. Baigiamos džiovinti džiovykloje. Iš smulkiai sumaltų nukaitintų gilių miltų galima kepti duoną. Iš paspragintų nukaitintų gilių verdama kava.
Gilės maistingos, turi 40 % krakmolo, nedaug baltymų, 2-4 % riebalų. Jomis minta laukiniai žvėrys ir paukščiai, ėda jas ir kiaulės.
Ąžuolo lapų kartais dedama į rauginamus agurkus, nes nuo to jie esti kietesni.
Auga visoje Lietuvoje, bet labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje, rečiausias pietinėje Lietuvos dalyje. Šviesamėgis. Žydi gegužes mėn. Vaisius subrandina rugsėjo-spalio mėn.
Gydymui vartojama ąžuolo žievė (Cortex Quercus). Ji lupama anksti pavasarį, kai lengvai atsiskiria nuo medienos, nuo plonu Kamienų (5-10 cm skersmens) arba nuo jaunų šakų (jei medis storesnis). Lupama 25-30 cm ilgio, 3-6 cm pločio gabalėliais. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žievė turi būti ne daugiau kaip 3 cm storio, blizganti, lygi arba Šiek tiek raukšlėta, išorinė jos pusė pilkai ruda, vidinė - gelsvai arba rausvai ruda. Skonis stipriai sutraukiantis, savitas, kvapas atsiranda pamirkius žievę vandenyje.
Ąžuolo žievės nuoviras vartojamas kaip sutraukiantis ir priešuždegiminis vaistas burnos ertmei, gerklei skalauti sergant stomatitu, gingivitu , faringitu. Tinka nemaloniam burnos kvapui šalinti. Kaip išoriniu vaistu juo gydomi nudegimai, pragulos, pūliniai. Jis stabdo skrandžio, žarnyno kraujavimus, tačiau, geriant preparatą, gali pykinti, didelės jo dozės gali sukelti vėmimą. Todėl dažniausiai nuoviras yra vartojamas kaip išorinis vaistas (kompresams, plovimams, vonioms). Nuovirui pagaminti susmulkintos ąžuolo žievės ir vandens imama santykiu 1:10, 30min. kaitinama ant viryklės, po to 10 min. leidžiama nusistoti, perkošiama, įpilamas išgaravęs vandens kiekis. Burnos ertmė skalaujama iki 8 kartų per dieną.
Ąžuolo žievės nuoviro negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, susiaurėjusios kraujagyslės, užkietėję viduriai, yra infekcinės kilmės viduriavimas.
Ąžuolo gilės vartojamos maistui. Jos prinoksta rudenį ir nubyra žemėn. Gilės džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, kol apvysta. Baigiamos džiovinti džiovykloje. Iš smulkiai sumaltų nukaitintų gilių miltų galima kepti duoną. Iš paspragintų nukaitintų gilių verdama kava.
Gilės maistingos, turi 40 % krakmolo, nedaug baltymų, 2-4 % riebalų. Jomis minta laukiniai žvėrys ir paukščiai, ėda jas ir kiaulės.
Ąžuolo lapų kartais dedama į rauginamus agurkus, nes nuo to jie esti kietesni.