Česnakiniai (Alliaceae) šeima
VALGOMASIS ČESNAKAS (Allium sativum L.)
Valgomasis česnakas - daugiametė svogūninė daržovė. Svogūnas susideda iš 6-10 svogūnėlių (skiltelių), apsigaubusių balta plėvele. Stiebas status, ,10 - 40 cm aukščio. Jo viršūnė iki žydėjimo spirališkai susisukusi. Lapai siauri, linijiški, šiurkščiais kraštais. Žiedai smulkūs, balti arba blyškiai violetiniai, ant Ilgų žiedkočių, susitelkę į skėtį. Skėtyje greta žiedų išauga daug mažų svogūnėlių.
Lietuvoje česnakas auginamas kaip prieskoninė daržovė daržuose, soduose. Jo yra įvairių veislių, kurios skiriasi lapų, žiedų, svogūnėlių forma.
Jau senovėje česnakas buvo žinomas kaip vaistinis augalas ir įvairiai vartojamas. Vidurinės Azijos filosofas mokslininkas Ibn Sina (Avicena) siūlė česnaką valgyti nuo visų ligų.
Gydymui vartojami česnako svogūnai, kartais ir lapai. Česnako kaupiamas eterinis aliejus alicinas suteikia augalui savitą kvapą, turi stiprių baktericidinių savybių. Alicinas, praskiestas santykiu 1:125 000, jau sustabdo bakterijų dauginimąsi.
Česnako tinktūra mažina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, skatina virškinimą. Geriama jos po 10-20 lašų 3 kartus per dieną po valgio sergant Žarnyno atonija, dispepsija, ateroskleroze.
įkvėptos česnako veikliosios medžiagos gydo plaučių uždegimą, kokliušą, kartais padeda sergant bronchine astma, ūmiu ir lėtiniu bronchitu. Inhaliacijoms skiedžiamos novokaino tirpalu augalo sultys (yra žmonių, kurie novakainui alergiški). Bulgarų liaudies medicina siūlo česnako košele gydyti niežus; košelė užtepama ant pažeistų vietų.
Seniai žinoma, kad česnakas didina organizmo atsparumą, todėl jį vartojant sumažėja tikimybė užsikrėsti gripu, siaučiant epidemijoms. Keletą minučių pakramčius česnaką, žūsta bakterijos, esančios burnos ertmėje. Sauso česnakų ekstrakto yra alocholo tabletėse; šis preparatas skatina tulžies išsiskyrimą.
Česnako nepakenčia žmogaus žarnyne parazituojančios kirmėlės, tačiau, vien valgant česnaką, gero efekto nepasiekiama. Todėl joms varyti daromos česnako ištraukos klizmos; galima česnako perpjautą skiltelę įkišti tiesiog į,tiesiąją žarną. Augalo sultys stiprina plaukų šaknis, todėl patartina jomis trinti galvos odą.
Tibeto ir Kinijos liaudies medicinoje česnakas vartojamas vėžinėms ligoms gydyti. Kaip rodo statistika, tose vietose, kur žmonės daugiau jo valgo, iš tikrųjų mažiau sergama vėžiu.
Lietuvoje česnakas daugiausia vartojamas kaip prieskoninis augalas. Kad išliktų jo vaistinės savybės, nereikia jo virinti, o tik įdėti į jau paruoštą patiekalą. Česnako svogūnėlių dedama į rauginamas ar marinuojamas daržoves.
Lietuvoje česnakas auginamas kaip prieskoninė daržovė daržuose, soduose. Jo yra įvairių veislių, kurios skiriasi lapų, žiedų, svogūnėlių forma.
Jau senovėje česnakas buvo žinomas kaip vaistinis augalas ir įvairiai vartojamas. Vidurinės Azijos filosofas mokslininkas Ibn Sina (Avicena) siūlė česnaką valgyti nuo visų ligų.
Gydymui vartojami česnako svogūnai, kartais ir lapai. Česnako kaupiamas eterinis aliejus alicinas suteikia augalui savitą kvapą, turi stiprių baktericidinių savybių. Alicinas, praskiestas santykiu 1:125 000, jau sustabdo bakterijų dauginimąsi.
Česnako tinktūra mažina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, skatina virškinimą. Geriama jos po 10-20 lašų 3 kartus per dieną po valgio sergant Žarnyno atonija, dispepsija, ateroskleroze.
įkvėptos česnako veikliosios medžiagos gydo plaučių uždegimą, kokliušą, kartais padeda sergant bronchine astma, ūmiu ir lėtiniu bronchitu. Inhaliacijoms skiedžiamos novokaino tirpalu augalo sultys (yra žmonių, kurie novakainui alergiški). Bulgarų liaudies medicina siūlo česnako košele gydyti niežus; košelė užtepama ant pažeistų vietų.
Seniai žinoma, kad česnakas didina organizmo atsparumą, todėl jį vartojant sumažėja tikimybė užsikrėsti gripu, siaučiant epidemijoms. Keletą minučių pakramčius česnaką, žūsta bakterijos, esančios burnos ertmėje. Sauso česnakų ekstrakto yra alocholo tabletėse; šis preparatas skatina tulžies išsiskyrimą.
Česnako nepakenčia žmogaus žarnyne parazituojančios kirmėlės, tačiau, vien valgant česnaką, gero efekto nepasiekiama. Todėl joms varyti daromos česnako ištraukos klizmos; galima česnako perpjautą skiltelę įkišti tiesiog į,tiesiąją žarną. Augalo sultys stiprina plaukų šaknis, todėl patartina jomis trinti galvos odą.
Tibeto ir Kinijos liaudies medicinoje česnakas vartojamas vėžinėms ligoms gydyti. Kaip rodo statistika, tose vietose, kur žmonės daugiau jo valgo, iš tikrųjų mažiau sergama vėžiu.
Lietuvoje česnakas daugiausia vartojamas kaip prieskoninis augalas. Kad išliktų jo vaistinės savybės, nereikia jo virinti, o tik įdėti į jau paruoštą patiekalą. Česnako svogūnėlių dedama į rauginamas ar marinuojamas daržoves.