Asiuklinių (Equisetaceae) šeima
Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense L.)
Dirvinis asiūklis - daugiametis sporinis žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, įsiskverbia į žemę net iki 1 m gylio. Anksti pavasarį išaugantys sporifikuojantys stiebai sultingi, šviesiai rudi arba rausvi, 15-25 cm aukščio. Jų viršūnėse susidaro sporų turinčios varpučių pavidalo sporangės. Pavasariniai (sporifikuojantys) stiebai greitai miršta ir išauga vasariniai (vegetatyviniai), Jie žali, nariuoti, tuščiaviduriai, šiurkštūs. Iš kiekvieno narelio kyšo aplink išsidėsčiusios šakutės. Lapai redukuoti, stiebą gaubiančios makšties pavidalo. Labai svarbu nuo vaistinio asiūklio atskirti kitų rūšių asiūklius, nes yra ir nuodingų. Nuodingą pelkinį asiūklį (E. palustre) galima atskirti pagal sporanges ant vegetatyvinių stiebų viršūnių (dirvinio asiūklio vegetatyviniai stiebai neturi sporangių).
Augalas paplitęs visoje Lietuvoje, labai dažnas. Auga nederlingose dirvose, pievose, dykvietėse, laukuose, kartais miškuose.
Vaistinė žaliava - vegetatyviniai stiebai (Herbą Equiseti ärvensis). Jie pjaunami (prie pat žemės) visą vasarą. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinta žolė turi būti pilkai žalia, bekvapė, silpnai rūgštaus skonio.
Dirvinio asiūklio žolės nuoviras ir skystai ekstraktas vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimu, audinių pabrinkimui mažinti, jei tai susiję su širdies veiklos nepakankamumu. Gerai juos gerti sergant pleuritu, kai yra daug eksudano. Nuovirą reikia virti taip, kad vaistažolių ir vandens santykis būtų 1:10. Susmulkinta asiūklio žolė užpilama kambario temperatūros vandeniu ir lėtai virinama 30 min. Palaukiama 10 min., nuoviras nukošiamas. Geriama po 80-100 ml 3 kartus per dieną po valgio.
Tinka nuoviras gimdos bei hemorojiniam kraujavimui stabdyti.
Vaistų, pagamintų iš asiūklio, negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis (nefritu, nefroze), nes jie dirgina šj organą ir komplikuoja ligos gydymą.
Ant dirvinio asiūklio šakniastiebių susidarantys gumbeliai tinka maistui. Norvegijos provincijose tai didelis vaikų skanėstas. Skoniu jie primena riešutus.
Augalas paplitęs visoje Lietuvoje, labai dažnas. Auga nederlingose dirvose, pievose, dykvietėse, laukuose, kartais miškuose.
Vaistinė žaliava - vegetatyviniai stiebai (Herbą Equiseti ärvensis). Jie pjaunami (prie pat žemės) visą vasarą. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinta žolė turi būti pilkai žalia, bekvapė, silpnai rūgštaus skonio.
Dirvinio asiūklio žolės nuoviras ir skystai ekstraktas vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimu, audinių pabrinkimui mažinti, jei tai susiję su širdies veiklos nepakankamumu. Gerai juos gerti sergant pleuritu, kai yra daug eksudano. Nuovirą reikia virti taip, kad vaistažolių ir vandens santykis būtų 1:10. Susmulkinta asiūklio žolė užpilama kambario temperatūros vandeniu ir lėtai virinama 30 min. Palaukiama 10 min., nuoviras nukošiamas. Geriama po 80-100 ml 3 kartus per dieną po valgio.
Tinka nuoviras gimdos bei hemorojiniam kraujavimui stabdyti.
Vaistų, pagamintų iš asiūklio, negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis (nefritu, nefroze), nes jie dirgina šj organą ir komplikuoja ligos gydymą.
Ant dirvinio asiūklio šakniastiebių susidarantys gumbeliai tinka maistui. Norvegijos provincijose tai didelis vaikų skanėstas. Skoniu jie primena riešutus.