Pelžiedinių (Ruscaceae) šeima
VAISTINĖ BALTAŠAKNĖ (Poligonatum odoratum Druce)
Vaistinė baltašaknė - daugiametis, 20-50 cm aukščio žolinis augalas su storu šliaužiančiu gumbuotu šakniastiebiu. Stiebas stačias, kiek išsilenkęs, briaunotas. Lapai pražanginiai, pailgai kiaušiniški, panašūs į pakalnutės lapus, tik smulkesni, palinkę į vieną pusę. Žiedai susitelkę po 1-2 lapų pažastyse, gelsvai balti, vamzdiški. Vaisius - rutuliška, melsvai juoda uoga.
Auga sausuose ir vidutinio drėgnumo miškuose, dažniausiai pušynuose. Nereta. Žydi gegužės-birželio mėn.
Gydymui vartojama žolė (Herbą Polygonati), vaisiai (Fructus Polygonati) ir šakniastiebiai (Rhizomata Polygonati). Jie yra nuodingi, gali sukelti vėmimą, todėl jų preparatai vartojami tik išoriniam gydymui; turi nuskausminančių, priešuždegiminių savybių. Nuoviru gydomas reumatas, sąnarių uždegimas. Šviežių šakniastiebių sultimis arba džiovintų šakniastiebių nuoviru naikinamos strazdanos, gydomos žaizdos.
Senovėje nuovire suvilgytais tamponais malšindavo dantų skausmą. Moterys uogomis trindavo skruostus, kad jie būtų rausvi.
Auga sausuose ir vidutinio drėgnumo miškuose, dažniausiai pušynuose. Nereta. Žydi gegužės-birželio mėn.
Gydymui vartojama žolė (Herbą Polygonati), vaisiai (Fructus Polygonati) ir šakniastiebiai (Rhizomata Polygonati). Jie yra nuodingi, gali sukelti vėmimą, todėl jų preparatai vartojami tik išoriniam gydymui; turi nuskausminančių, priešuždegiminių savybių. Nuoviru gydomas reumatas, sąnarių uždegimas. Šviežių šakniastiebių sultimis arba džiovintų šakniastiebių nuoviru naikinamos strazdanos, gydomos žaizdos.
Senovėje nuovire suvilgytais tamponais malšindavo dantų skausmą. Moterys uogomis trindavo skruostus, kad jie būtų rausvi.