Beržinių (Betulaceae) šeima
KARPOTASIS BERŽAS (Betula pendula Roth.)
PLAUKUOTASIS BERŽAS (Betula pubescens Ehrh.)
Šie medžiai, kurių liemens ir stambiųjų šakų tošis balta, užauga iki 20 m aukščio. Karpotojo beržo lapai trikampiškl arba rombiški, pliki, plikais lapkočiais. Jauni ūgliai su lipniomis karputėmis. Plaukuotojo lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse ir plaukuotais lapkočiais. Žiedai - žirginėliuose. Vaisius - vienasėklis riešutėlis su dviem piunksniškais sparneliais.
Medžius atskiriame pagal šiuos požymius: jauno karpotojo beržo tošis Jomutinėje kamieno dalyje sueižėjusi; plaukuotojo tošis lygi, sueižėja tik rionatvėje. Karpotojo beržo šakos nusvirusios, plaukuotojo - ne. Karpotasis beržas šviesamėgis, dažnas drėgname dirvožemyje, pakelėse. Tai labai paplitęs Lietuvos medis. Plaukuotasis beržas auga pelkiniuose dirvožemiuose, retesnis.
Medžiai žydi gegužės mėn. Riešutėliai prinoksta liepos pabaigoje.
Vaistams vartojami beržų lapai (Folia Betulae) ir pumpurai (Gemmae Uotulae). Pumpurai skinami anksti pavasarį, dar neišsprogę, kartu su šakutėmis. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba gryname ore ne aukštesnėje kaip 25° C temperatūroje. Po to pumpurai nubraukiami ar nukuliami nuo šakučių - jie nesunkiai atsiskiria. Išdžiūvę pumpurai rudi, sutraukiančio skonio.
Lapai skinami birželio mėn. pabaigoje. Džiovinami kaip ir pumpurai.
Beržų pumpurų užpilas vartojamas šlapimui varyti, jei yra pabrinkimų, atsiradusių dėl širdies veiklos nepakankamumo. Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, beržo pumpurų užpilas šlapimo išsiskyrimui skatinti nevartotinas, nes žaliavoje esančios dervinės medžiagos dirgina inkstų paren- chiminį audinį. Jis taip pat veikia tulžį varančiai, antimikrobiškai, atsikosėjimą skatinančiai, todėl vartojamas cholecistitui, bronchitui, tracheitui, faringitui gydyti. Gaminama taip: 10 g susmulkintos žaliavos užpilama stikline (200 ml) verdančio vandens, kaitinama ant viryklės 15 min., nuėmus palaikoma 25-30 min., kad išsiekstrahuotu veikliosios medžiagos, nukošiama; pripilamas iki 200 ml išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 80-100 ml 3 kartus per dieną 10-15 min. prieš valgį. Diuretiniam poveikiui sustiprinti galima pridėti 1 arbatinį šaukštelį rugiagėlės žiedų.
Beržų sula - vertingas gėrimas. Ji turi daug mineralinių medžiagų, kurios skatina medžiagų apykaitą. Ją tinka gerti sergant plaučių ligomis: bronchitu, plaučių tuberkulioze. Geriama po 1 stiklinę 2-3 kartus per dieną. Sula greitai genda, todėl laikoma sandariai uždaryta šaltoje vietoje.
Iš beržo medienos pagamintas degutas naudojamas Vyšnevskio bei Vilkinsono tepalų gamyboje. Vyšnevskio tepalas vartojamas paprastoms ir ilgai negyjančioms trofinėms žaizdoms gydyti. Užtepus pežeistą vietą, jaučiamas lengvas dirginimas. Tepalas skatina pažeistos odos regeneraciją. Vilkinsono tepalas vartojamas sergant niežais ir odos grybelinėmis ligomis.
Medicinoje plačiai pritaikomi beržų iapai. Iš jų gaminamas užpilas. Vartojamas šlapimui varyti, prakaito išsiskyrimui skatinti. Pavasarį rinktais lapais liaudies medicina rekomenduoja malšinti nervinio pobūdžio skausmus. Nuskinti švieži lapai dedami į indą, suslegiami ir kaitinami ant lėtos ugnies,. Kai lapų masė sušyla, j ją panardinama skaudama ranka ar koja. Laikoma 30-40 min. Procedūra kartojama kasdien.
Beržas labai vertinamas pramonėje ir buityje, yra geras kuras. Iš beržo medienos gaminama aktyvuota anglis, kuri turi adsorbcinių savybių, ir vartojama dujoms, nuodams, bakterijoms iš organizmo šalinti. Apsinuodijus maistu, sunkiaisiais metalais, alkaloidais, gaminama ir geriama aktyvuotos anglies suspensija vandenyje. Šiam tikslui-20-30 anglies tablečių sutrinama, išmaišoma pusėje stiklinės vandens ir išgeriama. Pučiant vidurius, geriama po 1-2 anglies tabletes 3-4 kartus per dieną.
Aktyvuota anglis panaudojama ir civilinėje gynyboje (dujokaukėms).
Medžius atskiriame pagal šiuos požymius: jauno karpotojo beržo tošis Jomutinėje kamieno dalyje sueižėjusi; plaukuotojo tošis lygi, sueižėja tik rionatvėje. Karpotojo beržo šakos nusvirusios, plaukuotojo - ne. Karpotasis beržas šviesamėgis, dažnas drėgname dirvožemyje, pakelėse. Tai labai paplitęs Lietuvos medis. Plaukuotasis beržas auga pelkiniuose dirvožemiuose, retesnis.
Medžiai žydi gegužės mėn. Riešutėliai prinoksta liepos pabaigoje.
Vaistams vartojami beržų lapai (Folia Betulae) ir pumpurai (Gemmae Uotulae). Pumpurai skinami anksti pavasarį, dar neišsprogę, kartu su šakutėmis. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba gryname ore ne aukštesnėje kaip 25° C temperatūroje. Po to pumpurai nubraukiami ar nukuliami nuo šakučių - jie nesunkiai atsiskiria. Išdžiūvę pumpurai rudi, sutraukiančio skonio.
Lapai skinami birželio mėn. pabaigoje. Džiovinami kaip ir pumpurai.
Beržų pumpurų užpilas vartojamas šlapimui varyti, jei yra pabrinkimų, atsiradusių dėl širdies veiklos nepakankamumo. Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, beržo pumpurų užpilas šlapimo išsiskyrimui skatinti nevartotinas, nes žaliavoje esančios dervinės medžiagos dirgina inkstų paren- chiminį audinį. Jis taip pat veikia tulžį varančiai, antimikrobiškai, atsikosėjimą skatinančiai, todėl vartojamas cholecistitui, bronchitui, tracheitui, faringitui gydyti. Gaminama taip: 10 g susmulkintos žaliavos užpilama stikline (200 ml) verdančio vandens, kaitinama ant viryklės 15 min., nuėmus palaikoma 25-30 min., kad išsiekstrahuotu veikliosios medžiagos, nukošiama; pripilamas iki 200 ml išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 80-100 ml 3 kartus per dieną 10-15 min. prieš valgį. Diuretiniam poveikiui sustiprinti galima pridėti 1 arbatinį šaukštelį rugiagėlės žiedų.
Beržų sula - vertingas gėrimas. Ji turi daug mineralinių medžiagų, kurios skatina medžiagų apykaitą. Ją tinka gerti sergant plaučių ligomis: bronchitu, plaučių tuberkulioze. Geriama po 1 stiklinę 2-3 kartus per dieną. Sula greitai genda, todėl laikoma sandariai uždaryta šaltoje vietoje.
Iš beržo medienos pagamintas degutas naudojamas Vyšnevskio bei Vilkinsono tepalų gamyboje. Vyšnevskio tepalas vartojamas paprastoms ir ilgai negyjančioms trofinėms žaizdoms gydyti. Užtepus pežeistą vietą, jaučiamas lengvas dirginimas. Tepalas skatina pažeistos odos regeneraciją. Vilkinsono tepalas vartojamas sergant niežais ir odos grybelinėmis ligomis.
Medicinoje plačiai pritaikomi beržų iapai. Iš jų gaminamas užpilas. Vartojamas šlapimui varyti, prakaito išsiskyrimui skatinti. Pavasarį rinktais lapais liaudies medicina rekomenduoja malšinti nervinio pobūdžio skausmus. Nuskinti švieži lapai dedami į indą, suslegiami ir kaitinami ant lėtos ugnies,. Kai lapų masė sušyla, j ją panardinama skaudama ranka ar koja. Laikoma 30-40 min. Procedūra kartojama kasdien.
Beržas labai vertinamas pramonėje ir buityje, yra geras kuras. Iš beržo medienos gaminama aktyvuota anglis, kuri turi adsorbcinių savybių, ir vartojama dujoms, nuodams, bakterijoms iš organizmo šalinti. Apsinuodijus maistu, sunkiaisiais metalais, alkaloidais, gaminama ir geriama aktyvuotos anglies suspensija vandenyje. Šiam tikslui-20-30 anglies tablečių sutrinama, išmaišoma pusėje stiklinės vandens ir išgeriama. Pučiant vidurius, geriama po 1-2 anglies tabletes 3-4 kartus per dieną.
Aktyvuota anglis panaudojama ir civilinėje gynyboje (dujokaukėms).