Dilgėlinių (Urticaceae) šeima
DIDŽIOJI DILGĖLĖ (Urtica dioica L.)
Didžioji dilgelė - daugiametis dvinamis augalas su ilgu šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebai keturbriauniai, statūs arba kylantys, iki 150-200 cm aukščio. Lapai pražanginiai, žiedai vienalyčiai, žali, lapų pažastyse susitelkę j šluoteles. Vaisius - riešutėlis.
Didžiosios dilgėlės lapai ir stiebas apaugę smailiais ir aštriais dilginamaisiais ir paprastais plaukeliais. Dilginamajam plaukeliui palietus odą ir nulūžus, iš jo išsiskiria lašelis skruzdžių rūgšties, kuri ir nudegina odą. Skruzdžių rūgštis - lakus skystis, džiovinant greitai išgaruoja. Jos nelieka ir verdant.
Dilgėlė labai paplitusi visoje Lietuvoje. Gerai auga patvoriuose, krūmuose, šiukšlynuose, pakelėse, grioviuose, užterštuose miškuose, upių pakrantėse, apleistuose soduose. Mėgsta daug azoto turinčią dirvą. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Žydi liepos-spalio mėn-
Vaistams vartojami dilgėlių lapai (Polia Urticae). Jie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlės nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos (tuomet nebediigo) ir nuskinami jų lapai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Išdžiūvę lapai turi būti tamsiai žali, savito kvapo, kartoki.
Dilgėlė yra vienas naudingiausių laukinių augalų. Jos lapuose yra visas vitaminų kompleksas: vitaminai K, C, B2, E, karotinoidai (karotinas mūsų organizme virsta vitaminu A); nemažai yra geležies, kuri organizme reikalinga eritrocitų gamybai, kitų mikroelementų (vario, mangano).
Dilgėlės lapų užpilo patartina gerti moterims po gimdymo, nes jis gerina kraują (jame daugėja hemoglobino), mažina kraujavimą (vitaminas K didina kraujo krešėjimą), didina gimdos raumenų tonusą. Jis gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens, 10-15 min. virinama, 30-min. leidžiama nusistoti, nukošiama, pilamas iki 200 ml išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 50-100 ml 3 kartus per dieną.
Dar gaminama dilgėlės lapų tinktūra (spiritinė ištrauka). Imama susmulkintos žaliavos ir 40% spirito santykiu 1:5. Savaitę palaikoma sandariai uždarytame inde, nukošiama. Vartojama po 15-30 lašų vidiniam (žarnyno, skrandžio, plaučių, gimdos, hemorojiniam) bei išoriniam kraujavimui stabdyti.
Dilgėlės ekstraktas jeina į alocholo sudėtį. Šio vaisto geriama po 1-2 tabletes 3 kartus per dieną po valgio tulžies išsiskyrimui skatinti, nuo vidurių užkietėjimo. Preparato negalima vartoti sergantiems skrandžio opalige.
Liaudies medicinoje vartojamas ne tik lapų užpilas, bet ir dilgėlės sultys. Preparatai žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Užpile arba sultyse sudrėkini! pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, trofinių opų, nudegimų.
Kadangi švieži lapai dirgina odą, jie buvo vartojami kaip skausmą nukreipianti priemonė sergant radikulitu, įvairiomis sąnarių ligomis.
Dilgėlės vartoti negalima, jeigu padidėjęs kraujo krešėjimas arba yra alergija jai.
Iš jaunų lapelių verdamos sriubos, arbatos; jas labai pravartu vartoti pavasarį.
Dilgėlės lapų užpilas stiprina plaukus. Šiam tikslui 1 valgomąjį šaukštą džiovintų ir sutrintų lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens. Išplovus plaukus, skysčiu įtrinama galvos oda.
Didžiosios dilgėlės lapai ir stiebas apaugę smailiais ir aštriais dilginamaisiais ir paprastais plaukeliais. Dilginamajam plaukeliui palietus odą ir nulūžus, iš jo išsiskiria lašelis skruzdžių rūgšties, kuri ir nudegina odą. Skruzdžių rūgštis - lakus skystis, džiovinant greitai išgaruoja. Jos nelieka ir verdant.
Dilgėlė labai paplitusi visoje Lietuvoje. Gerai auga patvoriuose, krūmuose, šiukšlynuose, pakelėse, grioviuose, užterštuose miškuose, upių pakrantėse, apleistuose soduose. Mėgsta daug azoto turinčią dirvą. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Žydi liepos-spalio mėn-
Vaistams vartojami dilgėlių lapai (Polia Urticae). Jie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlės nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos (tuomet nebediigo) ir nuskinami jų lapai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Išdžiūvę lapai turi būti tamsiai žali, savito kvapo, kartoki.
Dilgėlė yra vienas naudingiausių laukinių augalų. Jos lapuose yra visas vitaminų kompleksas: vitaminai K, C, B2, E, karotinoidai (karotinas mūsų organizme virsta vitaminu A); nemažai yra geležies, kuri organizme reikalinga eritrocitų gamybai, kitų mikroelementų (vario, mangano).
Dilgėlės lapų užpilo patartina gerti moterims po gimdymo, nes jis gerina kraują (jame daugėja hemoglobino), mažina kraujavimą (vitaminas K didina kraujo krešėjimą), didina gimdos raumenų tonusą. Jis gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens, 10-15 min. virinama, 30-min. leidžiama nusistoti, nukošiama, pilamas iki 200 ml išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 50-100 ml 3 kartus per dieną.
Dar gaminama dilgėlės lapų tinktūra (spiritinė ištrauka). Imama susmulkintos žaliavos ir 40% spirito santykiu 1:5. Savaitę palaikoma sandariai uždarytame inde, nukošiama. Vartojama po 15-30 lašų vidiniam (žarnyno, skrandžio, plaučių, gimdos, hemorojiniam) bei išoriniam kraujavimui stabdyti.
Dilgėlės ekstraktas jeina į alocholo sudėtį. Šio vaisto geriama po 1-2 tabletes 3 kartus per dieną po valgio tulžies išsiskyrimui skatinti, nuo vidurių užkietėjimo. Preparato negalima vartoti sergantiems skrandžio opalige.
Liaudies medicinoje vartojamas ne tik lapų užpilas, bet ir dilgėlės sultys. Preparatai žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Užpile arba sultyse sudrėkini! pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, trofinių opų, nudegimų.
Kadangi švieži lapai dirgina odą, jie buvo vartojami kaip skausmą nukreipianti priemonė sergant radikulitu, įvairiomis sąnarių ligomis.
Dilgėlės vartoti negalima, jeigu padidėjęs kraujo krešėjimas arba yra alergija jai.
Iš jaunų lapelių verdamos sriubos, arbatos; jas labai pravartu vartoti pavasarį.
Dilgėlės lapų užpilas stiprina plaukus. Šiam tikslui 1 valgomąjį šaukštą džiovintų ir sutrintų lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens. Išplovus plaukus, skysčiu įtrinama galvos oda.