Erškėtinių (Rosaceae) šeima
MIŠKINIS ERŠKĖTIS (Rosa majalis L., arba R. cinnamomea L.)
RAUKŠLĖTALAPIS ERŠKĖTIS (Rosa rugosa Thunb.)
PAPRASTASIS ERŠKĖTIS (Rosa canina L.)
Miškinis, raukšlėtalapis ir paprastasis erškėčiai - daugiamečiai krūmai dygliuotomis šakelėmis, pražanginiais, neporomis plunksniškais lapais. Jaunos šakelės tankiau dygliuotos, o senų ūglių dygliai stambesni, retesni. Žiedai dideli, dažniausiai rožiniai. Vaisiai - netikros uogos; jos oranžiniai raudonos, blizgančios, sultingu apdangalu, kurio vidinė pusė apaugusi ilgais plaukeliais. Vaisiaus viduje daug mažų riešutėlių - sėklų. Krūmai žydi birže- lio-liepos mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir iki pat žiemos nenukrinta nuo krūmo.
Miškinis erškėtis - 0,5-2 m aukščio. Auga visoje Lietuvoje miškuose, kirtimuose, daubose, laukymėse. Auginamas kaip dekoratyvinis bei vitaminingas augalas. Šio krūmo šakelės rausvai rudos, blizgančios. Žiedinės šakos su poromis išaugusiais žemyn lenktais dygliais, bežiedžiai ūgliai dar ir su plonais, tiesiais įvairaus ilgio dygliais. Lapų viršutinė pusė plika, apatinė - gausiai apaugusi plaukeliais. Žiedai pavieniai, tamsiai purpuriniai, vaisiai rutuliški.
Raukšletalapis erškėtis -1-2 m aukščio. Paplitęs visoje Lietuvoje. Auginamas soduose, darželiuose. Šakos gausiai apaugusios tiesiais dygliais. Lapai stori, raukšlėti, viršutinė jų pusė plika, apatinė apaugusi pilkais plaukeliais. Žiedai raudoni, tamsiai rožiniai, pavieniai arba po 3-6 susitelkę į žiedynus. Vaisiai stambūs, rutuliški, raudoni, su stačiais taurėlapiais viršūnėse.
Paprastasis erškėtis - iki 2-3. m aukščio, lankiškai išsilenkusiomis šakomis. Auga pamiškėse, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose. Dažnesnis pietinėje Lietuvos dalyje. Žievė žalia arba rausvai ruda. Dygliai reti, prie pagrindo praplatėję, pjautuviškai išlinkę. Žiedai su ilgais žiedkočiais, pavieniai arba po 3-5 žiedynuose. Žiedlapiai šviesiai rožiniai arba balti. Vaisiai plačiai ovaliniai, blizgantys, šviesiai arba ryškiai raudoni.
Erškėčiai skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir vaisių chemine sudėtimi. Medicinoje vartojami vaisiai (Fructus Rosae). Jie turi daug vitaminų, ypač vitaminoC. Miškinis erškėtis jo turi 4-14%, raukšletalapis-iki 6%, paprastasis - iki 0,9%. Vitamino C kiekis vaisiuose labai priklauso nuo to, kada jie surinkti (ne visai prinokę vaisiai mažiau vitaminingi). Be vitamino C juose yra karotino, vitaminų Bi, B2, PP, K, E. Sėklos irgi turi daug karotino, vitamino E, nesočių ir sočių riebiųjų rūgščių.
Erškėčių vaisiai renkami, kai prinoksta - nuo rugpjūčio pabaigos iki pat šalnų. Prinokę jie esti tamsiai raudonos spalvos. Renkama j krepšius, įklojus į juos audinį, nes prinokusių vaisių odelė plona, lengvai sutrūksta, ir jie gali pradėti gesti. Surinkti vaisiai paskleidžiami vienu sluoksniu ir tuojau pat džiovinami krosnyse, džiovyklose ar orkaitėse 80-90° C temperatūroje. Išdžiūvę vaisiai esti raudonai oranžiniai arba tamsiai raudoni, be kvapo, saldžiai rūgštaus skonio, susiraukšlėjusiu paviršiumi. Suspaustų tarp pirštų vaisių odelė trūkinėja.
Medicinoje erškėčių vaisiai daugiausia vartojami, kai organizmui stinga vitamino C. Šis vitaminas dalyvauja oksidacijos-redukcijos procesuose, todėl svarbus medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, kapiliarų pralaidumui, hormonų sintezei. Suaugusiam žmogui per parą jo reikia iki 30 mg, maitinančiai motinai - iki 100 mg.
Vitaminas C didina organizmo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, mažina kapiliarų pralaidumą. Vitamino C gali trūkti, jei žmogui dažnai iš nosies, dantenų bėga kraujas. Patariama jo daugiau vartoti sergant kepenų ligomis, jei pūliuoja ir ilgai negyja žaizdos. Nustatyta, kad vitaminas C mažina cholesterino koncentraciją kraujyje, todėl patariama jį kaupiančius augalus vartoti sergant ateroskleroze.
Iš miškinio erškėčio vaisių gaminamas oranžinės spalvos, savito skonio ir kvapo aliejinis ekstraktas - karotolinas. Jis skatina odos ląstelių augimą ir dalijimąsi, todėl vartojamas kaip išorinis vaistas trofinėms opoms, egzemoms ir kitoms odos ligoms gydyti. Vaistinėje taip pat parduodamas rudos spalvos, savito kvapo ir kartaus skonio erškėčio sėklų aliejus. Jo labai tinka vartoti maitinančioms motinoms - jtrūkusiems krūtų speneliams tepti, dermatozėms, praguloms, trofinėms opoms gydyti. Iš paprastojo erškėčio vaisių gaminamas preparatas cholosas skatina tulžies išsiskyrimą, todė! vartojamas sergant hepatitu, cholecistitu, kitomis kepenų ligomis. Vaikams skiriama po 1/4-1/2 arbatinio šaukštelio, suaugusiems po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną.
Iš erškėčių vaisių verdamas nuoviras, kuris vartojamas vitaminų trūkumui kompensuoti. Jis gaminamas taip: 20 g susmulkintų uogų dedama į emaliuotą indą (emalė neturi būti sutrūkinėjusi, nes tose vietose esanti geležis ardo vitaminus), užpilama 400 ml verdančio vandens, dedama į kitą indą su vandeniu ir statoma virinti, pamaišoma. Virinama 15 min., ir paliekama 45 min. nusistoti. Po to perkošiama; geriama po 100 ml 2-3 kartus per dieną po valgio.
Erškėčių sultimis ir sirupu skaninami konditerijos gaminiai. Iš vaisių verdamas kompotas, kisielius, uogienė, marmeladas, arbata. Arbatą galima virti ir iš džiovintų lapų bei vainiklapių. Ji yra labai skani, kvapi.
Verdamos ir kombinuotos vitaminingos arbatos (pvz. iš erškėčio vaisių ir juodojo serbento uogų arba ir erškėčio ir šermukšnio vaisių).
Džiovintų vaisių milteliais vitaminizuojamas šokoladas, saldainiai. Iš erškėčių pagamintas eterinis aliejus vartojamas parfumerijoje pudrų, kvepalų, odeokolonų gamyboje.
Jei yra alergija žemuogėms arba braškėms, erškėčio uogų geriau nevalgyti.
Miškinis erškėtis - 0,5-2 m aukščio. Auga visoje Lietuvoje miškuose, kirtimuose, daubose, laukymėse. Auginamas kaip dekoratyvinis bei vitaminingas augalas. Šio krūmo šakelės rausvai rudos, blizgančios. Žiedinės šakos su poromis išaugusiais žemyn lenktais dygliais, bežiedžiai ūgliai dar ir su plonais, tiesiais įvairaus ilgio dygliais. Lapų viršutinė pusė plika, apatinė - gausiai apaugusi plaukeliais. Žiedai pavieniai, tamsiai purpuriniai, vaisiai rutuliški.
Raukšletalapis erškėtis -1-2 m aukščio. Paplitęs visoje Lietuvoje. Auginamas soduose, darželiuose. Šakos gausiai apaugusios tiesiais dygliais. Lapai stori, raukšlėti, viršutinė jų pusė plika, apatinė apaugusi pilkais plaukeliais. Žiedai raudoni, tamsiai rožiniai, pavieniai arba po 3-6 susitelkę į žiedynus. Vaisiai stambūs, rutuliški, raudoni, su stačiais taurėlapiais viršūnėse.
Paprastasis erškėtis - iki 2-3. m aukščio, lankiškai išsilenkusiomis šakomis. Auga pamiškėse, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose. Dažnesnis pietinėje Lietuvos dalyje. Žievė žalia arba rausvai ruda. Dygliai reti, prie pagrindo praplatėję, pjautuviškai išlinkę. Žiedai su ilgais žiedkočiais, pavieniai arba po 3-5 žiedynuose. Žiedlapiai šviesiai rožiniai arba balti. Vaisiai plačiai ovaliniai, blizgantys, šviesiai arba ryškiai raudoni.
Erškėčiai skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir vaisių chemine sudėtimi. Medicinoje vartojami vaisiai (Fructus Rosae). Jie turi daug vitaminų, ypač vitaminoC. Miškinis erškėtis jo turi 4-14%, raukšletalapis-iki 6%, paprastasis - iki 0,9%. Vitamino C kiekis vaisiuose labai priklauso nuo to, kada jie surinkti (ne visai prinokę vaisiai mažiau vitaminingi). Be vitamino C juose yra karotino, vitaminų Bi, B2, PP, K, E. Sėklos irgi turi daug karotino, vitamino E, nesočių ir sočių riebiųjų rūgščių.
Erškėčių vaisiai renkami, kai prinoksta - nuo rugpjūčio pabaigos iki pat šalnų. Prinokę jie esti tamsiai raudonos spalvos. Renkama j krepšius, įklojus į juos audinį, nes prinokusių vaisių odelė plona, lengvai sutrūksta, ir jie gali pradėti gesti. Surinkti vaisiai paskleidžiami vienu sluoksniu ir tuojau pat džiovinami krosnyse, džiovyklose ar orkaitėse 80-90° C temperatūroje. Išdžiūvę vaisiai esti raudonai oranžiniai arba tamsiai raudoni, be kvapo, saldžiai rūgštaus skonio, susiraukšlėjusiu paviršiumi. Suspaustų tarp pirštų vaisių odelė trūkinėja.
Medicinoje erškėčių vaisiai daugiausia vartojami, kai organizmui stinga vitamino C. Šis vitaminas dalyvauja oksidacijos-redukcijos procesuose, todėl svarbus medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, kapiliarų pralaidumui, hormonų sintezei. Suaugusiam žmogui per parą jo reikia iki 30 mg, maitinančiai motinai - iki 100 mg.
Vitaminas C didina organizmo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, mažina kapiliarų pralaidumą. Vitamino C gali trūkti, jei žmogui dažnai iš nosies, dantenų bėga kraujas. Patariama jo daugiau vartoti sergant kepenų ligomis, jei pūliuoja ir ilgai negyja žaizdos. Nustatyta, kad vitaminas C mažina cholesterino koncentraciją kraujyje, todėl patariama jį kaupiančius augalus vartoti sergant ateroskleroze.
Iš miškinio erškėčio vaisių gaminamas oranžinės spalvos, savito skonio ir kvapo aliejinis ekstraktas - karotolinas. Jis skatina odos ląstelių augimą ir dalijimąsi, todėl vartojamas kaip išorinis vaistas trofinėms opoms, egzemoms ir kitoms odos ligoms gydyti. Vaistinėje taip pat parduodamas rudos spalvos, savito kvapo ir kartaus skonio erškėčio sėklų aliejus. Jo labai tinka vartoti maitinančioms motinoms - jtrūkusiems krūtų speneliams tepti, dermatozėms, praguloms, trofinėms opoms gydyti. Iš paprastojo erškėčio vaisių gaminamas preparatas cholosas skatina tulžies išsiskyrimą, todė! vartojamas sergant hepatitu, cholecistitu, kitomis kepenų ligomis. Vaikams skiriama po 1/4-1/2 arbatinio šaukštelio, suaugusiems po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną.
Iš erškėčių vaisių verdamas nuoviras, kuris vartojamas vitaminų trūkumui kompensuoti. Jis gaminamas taip: 20 g susmulkintų uogų dedama į emaliuotą indą (emalė neturi būti sutrūkinėjusi, nes tose vietose esanti geležis ardo vitaminus), užpilama 400 ml verdančio vandens, dedama į kitą indą su vandeniu ir statoma virinti, pamaišoma. Virinama 15 min., ir paliekama 45 min. nusistoti. Po to perkošiama; geriama po 100 ml 2-3 kartus per dieną po valgio.
Erškėčių sultimis ir sirupu skaninami konditerijos gaminiai. Iš vaisių verdamas kompotas, kisielius, uogienė, marmeladas, arbata. Arbatą galima virti ir iš džiovintų lapų bei vainiklapių. Ji yra labai skani, kvapi.
Verdamos ir kombinuotos vitaminingos arbatos (pvz. iš erškėčio vaisių ir juodojo serbento uogų arba ir erškėčio ir šermukšnio vaisių).
Džiovintų vaisių milteliais vitaminizuojamas šokoladas, saldainiai. Iš erškėčių pagamintas eterinis aliejus vartojamas parfumerijoje pudrų, kvepalų, odeokolonų gamyboje.
Jei yra alergija žemuogėms arba braškėms, erškėčio uogų geriau nevalgyti.