Erškėtinių (Rosaceae) šeima
PAPRASTOJI GERVUOGĖ (Rubus caesius L.)
Paprastoji gervuogė - daugiametis krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs arba šliaužiantys, iki 3 m ilgio, tankiai dygliuoti. Lapai pražanginiai, trilapiai, stambiai dantytais kraštais, šviesiai žali, plaukuoti. Žiedai balti, kekėse. Vaisius - juodai mėlynos spalvos kaulavaisis.
Juodoji gervuogė Lietuvoje dažna. Auga pamiškėse, upių ir ežerų pakrantėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, pakelėse, daubose. Žydi gegužės - birželio mėn. Uogos prinoksta liepos - rugpjūčio mėn.
Gervuogės uogose yra vitamino C, B grupės vitaminų, karotino (jis organizme virsta vitaminu A). Medicinoje vartojami gervuogės vaisiai ir lapai. Lapai skinami vasaros pradžioje, krūmui žydint, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Uogos renkamos, kai prisirpsta. Surinktos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir apvytinamos atvirame ore, saulėje. Roto džiovinamos džiovykloje 50-60° C temperatūroje.
Prisirpusios uogos skatina žarnyno peristaltiką, todėl vartojamos kaip silpnas vidurius paleidžiantis vaistas. Neprisirpusios uogos vidurius kietina.
Gervuogės uogos ir lapai vartojami liaudies medicinoje. Džiovintų uogų nuoviro geriama organizmui stiprinti, nervams raminti. Lapų užpilas ir nuoviras skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojami nuo karščiavimo, šlapimo takų uždegimo. Dėl lapų nuoviro sutraukiančių savybių jo geriama nuo skrandžio, žarnyno kraujavimų. Jis gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml vandens ir 30-40 min. virinama ant lėtos ugnies. 15 min. leidžiama nusistoti, pripilamas išgaravęs vandens kiekis, nukošiama. Geriama po 1 -3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Jei kraujuoja dantenos, rekomenduotinas lapų užpilas: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos pilama į termosą ir užpilama 200 ml verdančio vandens. Laikoma 4 vai. retkarčiais pamaišant. Burnos ertmė skalaujama
3 kartus per dieną (paskutinysis skalavimas - prieš miegą). Gydymo trukmė 2-3 savaitės.
Apiplikintų lapų kompresais galima gydyti pūlines žaizdas. Iš gervuogių uogų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, gaminami gaivinantys gėrimai.
Juodoji gervuogė Lietuvoje dažna. Auga pamiškėse, upių ir ežerų pakrantėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, pakelėse, daubose. Žydi gegužės - birželio mėn. Uogos prinoksta liepos - rugpjūčio mėn.
Gervuogės uogose yra vitamino C, B grupės vitaminų, karotino (jis organizme virsta vitaminu A). Medicinoje vartojami gervuogės vaisiai ir lapai. Lapai skinami vasaros pradžioje, krūmui žydint, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Uogos renkamos, kai prisirpsta. Surinktos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir apvytinamos atvirame ore, saulėje. Roto džiovinamos džiovykloje 50-60° C temperatūroje.
Prisirpusios uogos skatina žarnyno peristaltiką, todėl vartojamos kaip silpnas vidurius paleidžiantis vaistas. Neprisirpusios uogos vidurius kietina.
Gervuogės uogos ir lapai vartojami liaudies medicinoje. Džiovintų uogų nuoviro geriama organizmui stiprinti, nervams raminti. Lapų užpilas ir nuoviras skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojami nuo karščiavimo, šlapimo takų uždegimo. Dėl lapų nuoviro sutraukiančių savybių jo geriama nuo skrandžio, žarnyno kraujavimų. Jis gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml vandens ir 30-40 min. virinama ant lėtos ugnies. 15 min. leidžiama nusistoti, pripilamas išgaravęs vandens kiekis, nukošiama. Geriama po 1 -3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Jei kraujuoja dantenos, rekomenduotinas lapų užpilas: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos pilama į termosą ir užpilama 200 ml verdančio vandens. Laikoma 4 vai. retkarčiais pamaišant. Burnos ertmė skalaujama
3 kartus per dieną (paskutinysis skalavimas - prieš miegą). Gydymo trukmė 2-3 savaitės.
Apiplikintų lapų kompresais galima gydyti pūlines žaizdas. Iš gervuogių uogų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, gaminami gaivinantys gėrimai.