Jonažolinių (Hypericaceae) šeima
PAPRASTOJI JONAŽOLĖ (Hypericum perforatum L.)
Paprastoįi jonažolė - daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, viršūnėje šakotas. Lapai priešiniai, ovaliniai, lygiais kraštais. Prieš šviesą juose lengvai matomos taškelių formos šviesios liaukutės. Žiedai geltoni, vainiklapių kraštuose su tamsiais taškeliais, susitelkę į plačią šluotelę. Vaisius - dėžutė. Sėklos smulkios, tamsiai rudos.
Lietuvoje paprastoji jonažolė dažna. Auga pievose, sausuose ir retuose miškuose, pakelėse. Mėgsta saulėtas, sausas vietas. Žydi ir vaisius brandina beveik visą vasarą - birželio-rugsėjo mėn.
Vaistams vartojamos stiebų viršūnėlės su žiedais ir lapais (Herbą Hyper- rici). Jos pjaunamos žydėjimo metu ir nedelsiant džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje arba džiovykloje 35.-40° C temperatūroje. Išdžiūvusios viršūnėlės turi būti žalios, su geltonais žiedais, silpno kvapo, kartoko, šiek tiek sutraukiančio skonio.
Jonažolės lapuose yra vitamino C, E, P, karotino, hipericino, dažinių ir rauginių medžiagų. Nustatyta, kad augalas kaupia radioaktyvias medžiagas, todėl jo preparatus patariama vartoti tik kaip išorinį vaistą.
Paprastoji jonažolė farmacijos pramonėje vartojama antibakteriniam preparatui novoimaninui gaminti. Tai milteliai arba 1% spiritinis tirpalas; veikia antimikrobiškai, slopina uždegimą. Skiriamas išoriniam vartojimui: juo plaunamos žaizdos, flegmonos, abscesai. Preparatu, praskiedus jį vandeniu, skalaujama burnos ertmė sergant stomatitu.
Užsienyje iš jonažolės gaminami preparatai, kurie greitina audinių regeneraciją, stiprina širdies susitraukimus, mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą.
Liaudies medicinoje iš paprastosios jonažolės gaminamas vaistas, kuris gerai gydo žaizdas: nuskinti žiedai užpilami aliejumi ir laikomi 2-3 savaites, rekarčiais pamaišant. Nusistojusiu ir perkoštu skysčiu tepamos žaizdos.
Augalo žolės nuoviru buvo gydomos skrandžio, žarnyno, kepenų ligos. Jonažolės nepatartina vartoti, jei kieti viduriai, aukštas kraujo spaudimas.
Lietuvoje paprastoji jonažolė dažna. Auga pievose, sausuose ir retuose miškuose, pakelėse. Mėgsta saulėtas, sausas vietas. Žydi ir vaisius brandina beveik visą vasarą - birželio-rugsėjo mėn.
Vaistams vartojamos stiebų viršūnėlės su žiedais ir lapais (Herbą Hyper- rici). Jos pjaunamos žydėjimo metu ir nedelsiant džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje arba džiovykloje 35.-40° C temperatūroje. Išdžiūvusios viršūnėlės turi būti žalios, su geltonais žiedais, silpno kvapo, kartoko, šiek tiek sutraukiančio skonio.
Jonažolės lapuose yra vitamino C, E, P, karotino, hipericino, dažinių ir rauginių medžiagų. Nustatyta, kad augalas kaupia radioaktyvias medžiagas, todėl jo preparatus patariama vartoti tik kaip išorinį vaistą.
Paprastoji jonažolė farmacijos pramonėje vartojama antibakteriniam preparatui novoimaninui gaminti. Tai milteliai arba 1% spiritinis tirpalas; veikia antimikrobiškai, slopina uždegimą. Skiriamas išoriniam vartojimui: juo plaunamos žaizdos, flegmonos, abscesai. Preparatu, praskiedus jį vandeniu, skalaujama burnos ertmė sergant stomatitu.
Užsienyje iš jonažolės gaminami preparatai, kurie greitina audinių regeneraciją, stiprina širdies susitraukimus, mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą.
Liaudies medicinoje iš paprastosios jonažolės gaminamas vaistas, kuris gerai gydo žaizdas: nuskinti žiedai užpilami aliejumi ir laikomi 2-3 savaites, rekarčiais pamaišant. Nusistojusiu ir perkoštu skysčiu tepamos žaizdos.
Augalo žolės nuoviru buvo gydomos skrandžio, žarnyno, kepenų ligos. Jonažolės nepatartina vartoti, jei kieti viduriai, aukštas kraujo spaudimas.