Beržinių (Betulaceae) šeima
Baltalksnis (Alnus incana L.) (baltakarnis alksnis)
Juodalksnis (Ainus glutinosa Gaertn)
Baltalksnis ir juodalksnis - iki 20-25 m aukščio išaugantys medžiai. Baltalksnio lapai pilkai žali, nelipnūs, juodalksnio - tamsiai žali, su blizgančia viršutine puse, jauni lapeliai lipnūs. Žydi anksti pavasarį, lapeliams dar neišsprogus. Žiedai - žirginėliuose. Kuokeliniai ir piesteliniai žirginiai susitelkę po kelis į šluoteles. Prinokę piesteliniai žiedai sumedėja ir žiemoja ant šakelių. Vaisiai - dvisparniai riešutėliai.
Baltalksnio žievė lygi, plona, pilka, juodalksnio - tamsiai ruda, suaugusio medžio sueižėjusi. Lapai pražanginiai.
Baltalksniai auga miškuose, drėgnose upių, ežerų pakrantėse. Paplitę visoje Lietuvoje, gausiausi Vidurio žemumoje. Žydi kovo-balandžio mėn.
Juodalksniai auga ežerų, upių pakrantėse, miško pelkėse. Taip pat paplitę visoje Lietuvoje. Žydi balandžio mėn.
Vaistams vartojami sumedėję žirginiai (Fructus Alni) ir lapai (Folia Alni).
Žirginiai skinami žiemą. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-45° C temperatūroje. Išdžiūvę žirginiai turi būti tamsiai rudos, boveik juodos spalvos, silpno kvapo, sutraukiančio skonio.
Alksnių žirginių užpilas veikia sutraukiančiai ir vartojamas skrandžio, žarnyno ligoms (pvz., ūmiems ir lėtiniams kolitams) gydyti. Kaip pagalbinio vaisto jo geriama sergant dizenterija ir kitomis infekcinėmis ligomis, kai gydomasi antibiotikais.
Alksnio žirginių užpilas gaminamas taip : 2 valgomieji šaukštai sutrintų Žirginių užpilami stikline verdančio vandens, ir kaitinama ant lėtos ugnies 15 min. Po 45 min. nukošiama. Preparatą reikia išgerti per dieną. Jis dezinfekuoja, todėl lėtėja rūgimo ir puvimo procesai, būdingi lėtiniams kolitams ir kt. žanyno ligoms. Alksnio žirginių užpilo geriau negerti, jei užkietėję viduriai.
Alksnio lapų vonioje patariama pamirkyti po ilgo fizinio darbo pavargusias kojas.
Alksnių lapais ir žieve dažomi siūlai, odos. Jauni ūgliai ir lapai - vertingas pašaras, nes gerai išdžiovinti, ypač jauni ūgliai, turi daug baltymų, vitaminų.
Baltalksnio žievė lygi, plona, pilka, juodalksnio - tamsiai ruda, suaugusio medžio sueižėjusi. Lapai pražanginiai.
Baltalksniai auga miškuose, drėgnose upių, ežerų pakrantėse. Paplitę visoje Lietuvoje, gausiausi Vidurio žemumoje. Žydi kovo-balandžio mėn.
Juodalksniai auga ežerų, upių pakrantėse, miško pelkėse. Taip pat paplitę visoje Lietuvoje. Žydi balandžio mėn.
Vaistams vartojami sumedėję žirginiai (Fructus Alni) ir lapai (Folia Alni).
Žirginiai skinami žiemą. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-45° C temperatūroje. Išdžiūvę žirginiai turi būti tamsiai rudos, boveik juodos spalvos, silpno kvapo, sutraukiančio skonio.
Alksnių žirginių užpilas veikia sutraukiančiai ir vartojamas skrandžio, žarnyno ligoms (pvz., ūmiems ir lėtiniams kolitams) gydyti. Kaip pagalbinio vaisto jo geriama sergant dizenterija ir kitomis infekcinėmis ligomis, kai gydomasi antibiotikais.
Alksnio žirginių užpilas gaminamas taip : 2 valgomieji šaukštai sutrintų Žirginių užpilami stikline verdančio vandens, ir kaitinama ant lėtos ugnies 15 min. Po 45 min. nukošiama. Preparatą reikia išgerti per dieną. Jis dezinfekuoja, todėl lėtėja rūgimo ir puvimo procesai, būdingi lėtiniams kolitams ir kt. žanyno ligoms. Alksnio žirginių užpilo geriau negerti, jei užkietėję viduriai.
Alksnio lapų vonioje patariama pamirkyti po ilgo fizinio darbo pavargusias kojas.
Alksnių lapais ir žieve dažomi siūlai, odos. Jauni ūgliai ir lapai - vertingas pašaras, nes gerai išdžiovinti, ypač jauni ūgliai, turi daug baltymų, vitaminų.