Salierinių (Apiaceae) šeima
PAPRASTASIS KMYNAS (Carum carvi L.)
Paprastasis kmynas - dvimetis žolinis augalas. Stiebas 30-80 cm aukščio, status, šakotas. Lapai pražanginiai, 2-3 kartus smulkiai plunksniškai suskaldyti, prie pagrindo sudaro lapamakštį, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedynas - sudėtinis skėtis. Žiedai balti arba kiek rausvi, mažyčiai. Vaisius - pailgos formos skeltavaisis.
Paprastasis kmynas paplitęs visoje Lietuvoje. Auga pakelėse, pievose, pamiškėse, miško aikštelėse. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai subręsta birželio-liepos mėn..
Vaistams vartojami kmyno vaisiai (Fructus Carvi). Augalai pjaunami birželio-liepos mėn., kol dar ne visiškai subrendę vaisiai, nes subrendusios sėklos lengvai išbyra. Nupjauti kmynai rišami į pėdelius ir kabinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje. Džiovinami ne aukštesnėje kaip 30-35° C temperatūroje, prieš tai ant žemės patiesus popierių, kad išbyrėjusias sėklas galima būtų surinkti. Likusios sėklos iškuliamos, kai išdžiūsta pėdeliai. Išdžiovinta žaliava yra rusva, aštraus skonio, stipraus specifinio kvapo. Sėklas, laikomas sausose, gerai vėdinamose patalpose, galima vartoti 3 metus.
Medicinoje augalo vaisių užpilas dažniausiai vartojamas nuo įvairių žarnyno sutrikimų. Dėl švelnaus veikimo ir minimalaus toksiškumo ypač patariama jį gerti vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Jis slopina rūgimo procesus virškinamajame trakte ir mažina vidurių pūtimą, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus (žarnyno, tulžies pūslės, gimdos, šlapimo takų). Užpilas verdamas 15 min.; kmynų ir vandens santykis 1:10 (2 valgomieji šaukštai kmynų ir stiklinė vandens) . Nuėmus nuo viryklės, 45 min. leidžiama nusistoti, perkošiama, pripilamas iki 200ml išgaravęs vandens kiekis. Nuo virškinimo sutrikimo (dispepsijos), meteorizmo, enterito, kolito, gastrito, cholecistito, pankreatito geriama po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną. Vaikams nuovirągalima pasaldinti cukrumi.
Kmynai įeina j vaistažolių mišinių, skirtų vidurių pūtimui mažinti, apetitui žadinti, skrandžio ligoms gydyti, sudėtį. Kmynų arbatą (vaisių nuovirą) rekomenduojama gerti maitinančioms motinoms, nes ji skatina pieno išsiskyrimą.
Liaudies medicinoje kmyno vaisiai vartojami apetitui žadinti.
Kmyno vaisių, kaip prieskonio, dedama į duonos, pyrago gaminius, įvairius patiekalus, rauginamus kopūstus, giras, kitus nealkoholinius gėrimus. Jauni lapai tinka salotoms, sriuboms. Visa iškulta antžeminė augalo dalis tinka kraikui.
Kmyno negalima vartoti, jei yra šlapimo nelaikymas, žemas kraujo spaudimas (ypač apkūniems žmonėms), sergantiems atonija.
Paprastasis kmynas paplitęs visoje Lietuvoje. Auga pakelėse, pievose, pamiškėse, miško aikštelėse. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai subręsta birželio-liepos mėn..
Vaistams vartojami kmyno vaisiai (Fructus Carvi). Augalai pjaunami birželio-liepos mėn., kol dar ne visiškai subrendę vaisiai, nes subrendusios sėklos lengvai išbyra. Nupjauti kmynai rišami į pėdelius ir kabinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje. Džiovinami ne aukštesnėje kaip 30-35° C temperatūroje, prieš tai ant žemės patiesus popierių, kad išbyrėjusias sėklas galima būtų surinkti. Likusios sėklos iškuliamos, kai išdžiūsta pėdeliai. Išdžiovinta žaliava yra rusva, aštraus skonio, stipraus specifinio kvapo. Sėklas, laikomas sausose, gerai vėdinamose patalpose, galima vartoti 3 metus.
Medicinoje augalo vaisių užpilas dažniausiai vartojamas nuo įvairių žarnyno sutrikimų. Dėl švelnaus veikimo ir minimalaus toksiškumo ypač patariama jį gerti vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Jis slopina rūgimo procesus virškinamajame trakte ir mažina vidurių pūtimą, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus (žarnyno, tulžies pūslės, gimdos, šlapimo takų). Užpilas verdamas 15 min.; kmynų ir vandens santykis 1:10 (2 valgomieji šaukštai kmynų ir stiklinė vandens) . Nuėmus nuo viryklės, 45 min. leidžiama nusistoti, perkošiama, pripilamas iki 200ml išgaravęs vandens kiekis. Nuo virškinimo sutrikimo (dispepsijos), meteorizmo, enterito, kolito, gastrito, cholecistito, pankreatito geriama po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną. Vaikams nuovirągalima pasaldinti cukrumi.
Kmynai įeina j vaistažolių mišinių, skirtų vidurių pūtimui mažinti, apetitui žadinti, skrandžio ligoms gydyti, sudėtį. Kmynų arbatą (vaisių nuovirą) rekomenduojama gerti maitinančioms motinoms, nes ji skatina pieno išsiskyrimą.
Liaudies medicinoje kmyno vaisiai vartojami apetitui žadinti.
Kmyno vaisių, kaip prieskonio, dedama į duonos, pyrago gaminius, įvairius patiekalus, rauginamus kopūstus, giras, kitus nealkoholinius gėrimus. Jauni lapai tinka salotoms, sriuboms. Visa iškulta antžeminė augalo dalis tinka kraikui.
Kmyno negalima vartoti, jei yra šlapimo nelaikymas, žemas kraujo spaudimas (ypač apkūniems žmonėms), sergantiems atonija.