Dedešvinių (Malvaceae) šeima
MAŽALAPĖ LIEPA (Tilia cordata Mill.)
Liepos - iki 30 m aukščio medžiai. Jaunų medelių žievė lygi, tamsiai pilka. Vėliau žievė ruduoja, o medžiui senstant - pleišėja. Lapai pražanginiai, širdiški, tamsiai žali, nusmallejusiomis viršūnėmis, pjūkliškais kraštais. Mažalapės liepos lapų apatinė pusė pilkai žalia, o stambių gyslų kampuose matyti rusvi plaukeliai. Plačialapės liepos lapai didesni už mažalapės, jų visa apatinė pusė apaugusi baitais plaukeliais. Žiedai geltonai balsvi, kvapūs, susitelkę j skėtiškus arba kekiškus žiedynus. Prie kiekvieno žiedyno yra geltonai žalsvas, lancetiškas pažiedlapis. Mažalapės liepos žiedyną sudaro 5-11, plačialapės - 2-5 žiedai. Vaisius - riešutėlis. Mažalapės liepos riešutėliai maži, pliki, lygūs, plačialapės - didesni, plaukuoti. Subrendus vaisiui, pažiedlapis padeda vėjui nuskraidinti sėklą toli nuo medžio.
Lietuvoje labiausiai paplitusi mažalapė liepa. Auga miškuose, derlingose, drėgnokose dirvose. Auginama parkuose, soduose, sodybose, miestuose. Sodinama pavieniui, grupėmis, alėjomis. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn., pradeda kristi spalio mėn. Medžiai gyvena 500-600 mėtų.
Vaistams vartojami liepų žiedai (Flores Tiliae) kartu su pažiedlapiais. Renkami birželio-liepos mėn., kai didžiuma žiedų yra išsiskleidę. Negalima žiedų rinkti arti kelių, miestų gatvėse, nes jie yra sukaupę organizmui žalingų medžiagų (švino ir kt.)
Surinkta žaliava tuojau pat džiovinama gerai vėjo perpučiamoje patalpojo, būtinai pavėsyje.
Išdžiūvę žiedai turi būti geltoni (pažiedlapiai geltonai žali), silpno kvapo, salstelėję, truputį sutraukiančio skonio. Gerai išdžiūvę liepžiedžiai gali būti vartojami 3 metus.
Liepų žiedų arbata, nuoviras, užpilas skatina prakaito išsiskyrimą, mažina kūno temperatūrą. Vartojami peršalus, sergant angina, bronchitu.
Užpilui pagaminti 4 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 400 ml vandens. Virinama 15 min., po to paliekama 20-30 min. nusistoti, nukošiama, žaliava nuspaudžiama. Pripilamas išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 1-2 stiklines 2-3 kartus per dieną.
Kad liepžiedžiai labiau skatintų prakaito išsiskyrimą, liaudies medicina siūlo juos maišyti lygiomis dalimis su kmyno, moliūgo sėklomis, gervuogės lapais, juoduogio šeivamedžio žiedais, jonažolės žole ir dar pridėti ramunėlių žiedų, tik imti jų perpus mažiau. Šis mišinys susmulkinamas, 4 valgomieji šaukštai užpilami 0,5 I vandens ir užvirinama. Po 30 min! nukošiama. Gerti reikia dalimis prieš valgį.
Liepų žiedų nuoviras ir užpilas minkština, slopina uždegimą, todėl jais galima skalauti gerklę sergant angina.
Kai kurie žmonės išoriniam vartojimui renka liepoš lapus bei lupa žievę. Verdama liepos žievė išskiria daug gleivių ir vartojama nudegimams gydyti. Milteliai, gauti sutrynus išdžiūvusius lapus, stabdo nosies kraujavimą.
Liepos - labai medingi augalai. Iš jų žiedų bitės surenka daug (iš suaugusio medžio iki 5 kg) šviesaus, švelnaus kvapo nektaro. Kaip ir žiedai, jis turi gydomųjų savybių. Ilgai liepų medų vartojant, pagerėja žmogaus savijauta, širdies ir kraujagyslių veikla, virškinimas.
Liepų mediena minkšta, lengva, balta. Iš jos daromi mediniai šaukštai, klumpės, statinės, indai medui, riebalams laikyti, o žievė (karnos) naudojama maišams, kilimams, apavui gaminti.
Augalo nepatartina vartoti, jei gausiai prakaituojama, lytinio brendimo bei klimakterinio periodo metu.
Lietuvoje labiausiai paplitusi mažalapė liepa. Auga miškuose, derlingose, drėgnokose dirvose. Auginama parkuose, soduose, sodybose, miestuose. Sodinama pavieniui, grupėmis, alėjomis. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn., pradeda kristi spalio mėn. Medžiai gyvena 500-600 mėtų.
Vaistams vartojami liepų žiedai (Flores Tiliae) kartu su pažiedlapiais. Renkami birželio-liepos mėn., kai didžiuma žiedų yra išsiskleidę. Negalima žiedų rinkti arti kelių, miestų gatvėse, nes jie yra sukaupę organizmui žalingų medžiagų (švino ir kt.)
Surinkta žaliava tuojau pat džiovinama gerai vėjo perpučiamoje patalpojo, būtinai pavėsyje.
Išdžiūvę žiedai turi būti geltoni (pažiedlapiai geltonai žali), silpno kvapo, salstelėję, truputį sutraukiančio skonio. Gerai išdžiūvę liepžiedžiai gali būti vartojami 3 metus.
Liepų žiedų arbata, nuoviras, užpilas skatina prakaito išsiskyrimą, mažina kūno temperatūrą. Vartojami peršalus, sergant angina, bronchitu.
Užpilui pagaminti 4 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 400 ml vandens. Virinama 15 min., po to paliekama 20-30 min. nusistoti, nukošiama, žaliava nuspaudžiama. Pripilamas išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 1-2 stiklines 2-3 kartus per dieną.
Kad liepžiedžiai labiau skatintų prakaito išsiskyrimą, liaudies medicina siūlo juos maišyti lygiomis dalimis su kmyno, moliūgo sėklomis, gervuogės lapais, juoduogio šeivamedžio žiedais, jonažolės žole ir dar pridėti ramunėlių žiedų, tik imti jų perpus mažiau. Šis mišinys susmulkinamas, 4 valgomieji šaukštai užpilami 0,5 I vandens ir užvirinama. Po 30 min! nukošiama. Gerti reikia dalimis prieš valgį.
Liepų žiedų nuoviras ir užpilas minkština, slopina uždegimą, todėl jais galima skalauti gerklę sergant angina.
Kai kurie žmonės išoriniam vartojimui renka liepoš lapus bei lupa žievę. Verdama liepos žievė išskiria daug gleivių ir vartojama nudegimams gydyti. Milteliai, gauti sutrynus išdžiūvusius lapus, stabdo nosies kraujavimą.
Liepos - labai medingi augalai. Iš jų žiedų bitės surenka daug (iš suaugusio medžio iki 5 kg) šviesaus, švelnaus kvapo nektaro. Kaip ir žiedai, jis turi gydomųjų savybių. Ilgai liepų medų vartojant, pagerėja žmogaus savijauta, širdies ir kraujagyslių veikla, virškinimas.
Liepų mediena minkšta, lengva, balta. Iš jos daromi mediniai šaukštai, klumpės, statinės, indai medui, riebalams laikyti, o žievė (karnos) naudojama maišams, kilimams, apavui gaminti.
Augalo nepatartina vartoti, jei gausiai prakaituojama, lytinio brendimo bei klimakterinio periodo metu.