Notrelinių (Lamiaceae) šeima
VAISTINĖ MELISA (Melissa officinalis L.)
Vaistinė melisa - daugiametis, 120 cm aukščio, žolinis, citrinos kvapo augalas. Šakniastiebis labai šakotas, su požeminiais ūgliais. Stiebas status, šakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, kotuoti, karbuoti, plaukuoti. Žiedai balti arba rožiniai, po 3-12 susitelkę į vienašalius netikrus menturius viršutinių lapų pažastyse. Vaisiai - tamsiai rudi riešutėliai.
Vaistinė melisa Lietuvoje auginama darželiuose, soduose. Auga tik keletą metų, nes šaltomis žiemomis, ypač seni kerai, dažniausiai iššąla. Sėklos subręsta rugsėjo mėn.
Vaistams vartojama augalo antžeminė dalis (Herbą Melissae). Pjaunama žydinti ir tuojau pat džiovinama (paskleista plonu sluoksniu ant popieriaus) lauke, pavėsyje, arba gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovykloje džiovinama ne aukštesnėje kaip 30° C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava turi būti žalios spalvos, kvapi, ypač sutrinta, kartoko, bet malonaus skonio.
Liaudies medicinoje melisa vartojama kaip raminantis, skausmą malšinantis vaistas. Geriama užpilo arba nuoviro (gaminamas santykiu 1:10) po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną. Šiais preparatais rekomenduojama skalauti burną, kai skauda dantis arba kai nesveikos dantenos; sumažėja skaiismas, dingsta blogas kvapas.
Augalo užpilas retina širdies susitraukimų dažnį, malšina krūtinės skausmus. Dėl to jį patartina vartoti sergantiems stenokardija.
Šviežios melisos žolės arbatos duodama ligoniams prakaitavimui skatinti, medžiagų apykaitai gerinti.
Augalo nepatartina vartoti, jei yra aukštas kraujo spaudimas, užkietėję viduriai.
Kaip aromatinis augalas melisa vartojama arbatų, likerių gamyboje. Ja labai tinka paskaninti verdamą kompotą, kitus nealkoholinius gėrimus.
Vaistinė melisa Lietuvoje auginama darželiuose, soduose. Auga tik keletą metų, nes šaltomis žiemomis, ypač seni kerai, dažniausiai iššąla. Sėklos subręsta rugsėjo mėn.
Vaistams vartojama augalo antžeminė dalis (Herbą Melissae). Pjaunama žydinti ir tuojau pat džiovinama (paskleista plonu sluoksniu ant popieriaus) lauke, pavėsyje, arba gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovykloje džiovinama ne aukštesnėje kaip 30° C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava turi būti žalios spalvos, kvapi, ypač sutrinta, kartoko, bet malonaus skonio.
Liaudies medicinoje melisa vartojama kaip raminantis, skausmą malšinantis vaistas. Geriama užpilo arba nuoviro (gaminamas santykiu 1:10) po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną. Šiais preparatais rekomenduojama skalauti burną, kai skauda dantis arba kai nesveikos dantenos; sumažėja skaiismas, dingsta blogas kvapas.
Augalo užpilas retina širdies susitraukimų dažnį, malšina krūtinės skausmus. Dėl to jį patartina vartoti sergantiems stenokardija.
Šviežios melisos žolės arbatos duodama ligoniams prakaitavimui skatinti, medžiagų apykaitai gerinti.
Augalo nepatartina vartoti, jei yra aukštas kraujo spaudimas, užkietėję viduriai.
Kaip aromatinis augalas melisa vartojama arbatų, likerių gamyboje. Ja labai tinka paskaninti verdamą kompotą, kitus nealkoholinius gėrimus.