Erkinių (Ericaceae) šeima
MILTINĖ MEŠKAUOGĖ (Arctostaphylos uva-ursi Spring.)
Miltinė meškauogė - daugiametis, visžalis, žemaūgis, prie žemės prigludęs kiliminis krūmokšnis, su toli besidriekiančiomis šakomis. Senos šakos išsiraizgiusios, gumbuotos, rudos, jaunos šakutės šviesios, pilkai rudos. Lapai standūs, įų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė. Žiedai rausvi, po 3-12 susitelkę į kekes. Vaisius - rutuliška, miltinga, skaisčiai raudona blizganti uoga.
Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-spalio rnėn. Miltinė meškauogė auga šviesiuose, sausuose pušynuose, degimvietėse. Dažna Varėnos, Lazdijų, Švenčionių rajonuose.
Vaistinė žaliava - lapai (Folia Uvae-ursi). Skinami krūmokšniams žydint. Galima pjauti ir trumpas šakeles, jas pastogėje išdžiovinti, išdžiūvusius lapus nulaužyti, nukulti. Jie turi likti natūralios spalvos, trapūs, bekvapiai, kartoki Kartais j žaliavą patenka bruknių lapų. Juos lengva atskirti, nes bruknių lapų apatinė pusė su tamsiai rudais taškeliais, o lapo kraštas nežymiai dantytas.
Meškauogės lapų nuoviru gydomos šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligos. Jiš skatina šlapimo išsiskyrimą, turi priešuždegiminių, dezinfekuojančių, sutraukiančių savybių. Antiseptiškai veikia glikozidas arbutinas (jis organizme skyla į gliukozę ir hidrochinoną). Be arbutino lapuose yra daug rauginių medžiagų.
Nuovirui pagaminti 10 g sausos susmulkintos žaliavos užpilama stikline verdančio vandens, lėtai virinama 30 min., nukošiama ir paliekama 10 min. nusistoti. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 5-6 kartus per dieną po valgio.
Vartojant dideles meškauogės lapų nuoviro dozes arba geriant jį ilgai, gali paūmėti šlapimo takų uždegiminės ligos. Preparato vartojimą būtina nutraukti. Kartais ligoniai, bęsigydantys meškauogės preparatais, skundžiasi pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Kad nebūtų tokio pašalinio veikimo, meškauogės lapai vartotini mišiniuose su tomis vaistažolėmis, kurios siopina uždegimą.
Liaudies medicinoje meškauogės preparatais gydomi virškinimo sutrikimai, podagra. Lapų nuoviro pavilgais gydomos odos ligos.
Augalo nepatariama vartoti sergantiems kepenų ciroze, ūmiu inkstų ir šlapimtakių uždegimu.
Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-spalio rnėn. Miltinė meškauogė auga šviesiuose, sausuose pušynuose, degimvietėse. Dažna Varėnos, Lazdijų, Švenčionių rajonuose.
Vaistinė žaliava - lapai (Folia Uvae-ursi). Skinami krūmokšniams žydint. Galima pjauti ir trumpas šakeles, jas pastogėje išdžiovinti, išdžiūvusius lapus nulaužyti, nukulti. Jie turi likti natūralios spalvos, trapūs, bekvapiai, kartoki Kartais j žaliavą patenka bruknių lapų. Juos lengva atskirti, nes bruknių lapų apatinė pusė su tamsiai rudais taškeliais, o lapo kraštas nežymiai dantytas.
Meškauogės lapų nuoviru gydomos šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligos. Jiš skatina šlapimo išsiskyrimą, turi priešuždegiminių, dezinfekuojančių, sutraukiančių savybių. Antiseptiškai veikia glikozidas arbutinas (jis organizme skyla į gliukozę ir hidrochinoną). Be arbutino lapuose yra daug rauginių medžiagų.
Nuovirui pagaminti 10 g sausos susmulkintos žaliavos užpilama stikline verdančio vandens, lėtai virinama 30 min., nukošiama ir paliekama 10 min. nusistoti. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 5-6 kartus per dieną po valgio.
Vartojant dideles meškauogės lapų nuoviro dozes arba geriant jį ilgai, gali paūmėti šlapimo takų uždegiminės ligos. Preparato vartojimą būtina nutraukti. Kartais ligoniai, bęsigydantys meškauogės preparatais, skundžiasi pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Kad nebūtų tokio pašalinio veikimo, meškauogės lapai vartotini mišiniuose su tomis vaistažolėmis, kurios siopina uždegimą.
Liaudies medicinoje meškauogės preparatais gydomi virškinimo sutrikimai, podagra. Lapų nuoviro pavilgais gydomos odos ligos.
Augalo nepatariama vartoti sergantiems kepenų ciroze, ūmiu inkstų ir šlapimtakių uždegimu.