Erškėtinių (Rosaceae) šeima
MIŠKINĖ OBELIS (Malus sylvestris Mill.)
Miškinė obelis - iki 10 m aukščio medis, dažnai panašus į krūmą. Šaknys įsiskverbusios giliai į žemę, išsišakojusios. Kamieno žievė pilka, jaunesnių šakelių ruda; jauni ūgliai žalsvi, pliki arba apaugę pilkais plaukeliais. Lapai pražanginiai, plačiai elipsiški, pjūkliškais kraštais, kotuoti. Jaunų lapų apatinė pusė apaugusi pilkais plaukeliais. Žiedai balti arba rožiniai, ant ilgų žiedkočių, susitelkę po kelis į skėtiškus žiedynus. Vaisiai rutuliški, gelsvai žali.
Miškinė obelis Lietuvoje retoka. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Žydi gegužės-birželio mėn. Žiedai malonaus kvapo. Vaisiai prinoksta rugsėjo mėn.
Kadangi šviežių obuolių visus metus išlaikyti negalima, jie džiovinami. Prieš džiovinimą supjaustomi ir merkiami trumpam j pasūdytą vandenį, kad nejuoduotų.
Miškinės obels obuoliuose yra cukrų, pektinų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, karotino, vitaminų Bi, B2, C, folinės rūgšties, įvairių mikroelementų.
Obuoliai vartojami maistui ir medicinoje. Kai trūksta organizme vitamino C, galima gerti obuolių kompotą; jam pagaminti šviežiai supjaustyti obuoliai supilami į verdantį pasaldintą vandenį ir virinami 5-10 min.
Obuolius patariama valgyti ir sergant mažakraujyste. Užkietėjusius vidurius normalizuoja kepti obuoliai. Nustatyta, kad obuoliai mažina neigiamą radiacijos poveikį organizmui, todėl rekomenduotini žmonėms, kurie dirba padidintos radiacijos sąlygomis.
Dėl pektininių medžiagų ir taninų, obuolių dieta padeda sergantiems ūmiu ir lėtiniu enterokolitu.
Kaip dietinis maistas obuoliai rekomenduotini ligoniams, sergantiems širdies ligomis, ateroskleroze, nutukusiems, nes pektininės medžiagos suriša cholesteriną ir skatina jo išsiskyrimą iš organizmo. Liaudies medicinoje, kaip vitamino C šaltinis, buvo vartojamas miškinės obels lapų nuoviras. Jis gaminamas taip: 3 valgomieji šaukštai džiovintų susmulkintų lapų užpilami 200 ml vandens, 10-15 min. kaitinama ant mažos ugnies ir paliekama 30 min. nusistoti. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Anksčiau miškinės obels lapų nuovirą žmonės vartojo virškinimui gerinti, atsikosėjimui lengvinti, o antaninius obuolius - karpoms naikinti (3-4 kartus per dieną trindavo jas šviežiai perpjautu vaisiumi).
Ligoniams, sergantiems hiperacidiniu gastritu, skrandžio, dvylikapirštės žarnos opomis, rekomenduojama valgyti saldžius, o sergantiems hipoacidi- niu gastritu - rūgščius obuolius.
Kai valgoma daug obuolių, laisvėja viduriai.
Miškinė obelis Lietuvoje retoka. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Žydi gegužės-birželio mėn. Žiedai malonaus kvapo. Vaisiai prinoksta rugsėjo mėn.
Kadangi šviežių obuolių visus metus išlaikyti negalima, jie džiovinami. Prieš džiovinimą supjaustomi ir merkiami trumpam j pasūdytą vandenį, kad nejuoduotų.
Miškinės obels obuoliuose yra cukrų, pektinų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, karotino, vitaminų Bi, B2, C, folinės rūgšties, įvairių mikroelementų.
Obuoliai vartojami maistui ir medicinoje. Kai trūksta organizme vitamino C, galima gerti obuolių kompotą; jam pagaminti šviežiai supjaustyti obuoliai supilami į verdantį pasaldintą vandenį ir virinami 5-10 min.
Obuolius patariama valgyti ir sergant mažakraujyste. Užkietėjusius vidurius normalizuoja kepti obuoliai. Nustatyta, kad obuoliai mažina neigiamą radiacijos poveikį organizmui, todėl rekomenduotini žmonėms, kurie dirba padidintos radiacijos sąlygomis.
Dėl pektininių medžiagų ir taninų, obuolių dieta padeda sergantiems ūmiu ir lėtiniu enterokolitu.
Kaip dietinis maistas obuoliai rekomenduotini ligoniams, sergantiems širdies ligomis, ateroskleroze, nutukusiems, nes pektininės medžiagos suriša cholesteriną ir skatina jo išsiskyrimą iš organizmo. Liaudies medicinoje, kaip vitamino C šaltinis, buvo vartojamas miškinės obels lapų nuoviras. Jis gaminamas taip: 3 valgomieji šaukštai džiovintų susmulkintų lapų užpilami 200 ml vandens, 10-15 min. kaitinama ant mažos ugnies ir paliekama 30 min. nusistoti. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Anksčiau miškinės obels lapų nuovirą žmonės vartojo virškinimui gerinti, atsikosėjimui lengvinti, o antaninius obuolius - karpoms naikinti (3-4 kartus per dieną trindavo jas šviežiai perpjautu vaisiumi).
Ligoniams, sergantiems hiperacidiniu gastritu, skrandžio, dvylikapirštės žarnos opomis, rekomenduojama valgyti saldžius, o sergantiems hipoacidi- niu gastritu - rūgščius obuolius.
Kai valgoma daug obuolių, laisvėja viduriai.