Astrinių (Asteraceae) šeima
PELKINIS PŪKELIS (Gnaphalium uliginosum L.)
Pelkinis pūkelis - vienmetis, 5-25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, neilga, šakota. Stiebas gulsčias arba kylantis, nuo pat pagrindo plačiai šakotas. Lapai paprasti, pražanginiai, linijiški arba lancetiški. Visas augalas apaugęs pilkais pūkeliais. Žiedai labai maži, vainikėlis gelsvai baltas. Graižai pusrutuliški, 3-3,5 mm skersmens, po 3-10 susitelkę į tankias, lapų apsuptas krūveles šakelių viršūnėse. Vaisiai su skristukais.
Pelkinis pūkelis auga drėgnose ir apydrėgnėse vietose: pievose, grioviuose, upių slėniuose, pakelėse, išdžiūvusiose balose, dirbamose dirvose. Dažnas, ypač drėgnesnių dirvožemių rajonuose. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.
Vaistinė žaliava - pūkelio žolė (Herbą Gnaphalii uliginosi). Renkama nuo birželio pabaigos iki rugsėjo, tačiau lengviausia šį augalą rasti antroje vasaros pusėje, kai jis jau esti 15-20 cm aukščio.
Pelkinis pūkelis raunamas su šaknimis; jos labai mažos, tinka vartojimui kaip ir žolė. Džiovinamas pavėsyje, paskleistas plonu sluoksniu. Galima džiovinti džiovykloje, bet temperatūra neturi būti aukštesnė už 40-50° C. Išdžiūvusi žaliava turi būti silpno malonaus kvapo, sūroko skonio. Beje, j pelkinį pūkelį panašus miškinis pūkelis (G. sylvaticum) ir dirvinė pūkūnė (Filago arvensis). Jie medicinoje nevartojami, todėl, perrenkant žaliavą, būtinai pašalinami.
Miškinis pūkelis užauga aukštesnis (20-60 cm), jo stiebai statūs arba šiek tiek išlinkę, nešakoti, apaugę baltais plaukeliais, lapai linijiškai lancetiniai, beveik pliki, o žiedai siauruose varpiškuose žiedynuose lapų pažastyse (pelkinio pūkelio žiedai - stiebų ir šakų viršūnėse).
Dirvinė pūkūnė -15-25 cm aukščio vienmetis augalas. Stiebas stačias, dažniausiai šakotas, apaugęs baltais ar pilkais pūkeliais. Lapai lancetiški arba linijiški. Žiedai balti, šluotelės ar kekės pavidalo žiedynuose, auga ne tik šakų viršūnėse, bet ir lapų pažastyse. Be to, pūkūnė auga ne drėgnose, kaip pelkinis pūkelis, o sausose smėlėtose vietose (pušynuose, kirtimuose).
Pūkelis vertingas tuo, kad jame yra daug karotino (iki 30 mg%), kuris organizme virsta vitaminu A.
Pūkelio užpilas skatina pažeistų audinių regeneraciją ir vartojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Daugeliui ligonių, sergančių šiomis ligomis ir gydomų pūkelio užpilu arba pūkelio kartu su palemono šaknimis užpilu, gana greitai susilpnėja skausmai, pagerėja bendra savijauta.
Pūkelio žolės užpilas plečia periferines kraujagysles, tuo pačiu mažina arterinį kraujospūdį, lėtina širdies susitraukimų dažnį, todėl vartojamas pradinėms hipertoninės ligos stadijoms, stenokardijai gydyti.
Užpilas gaminamas taip: 10 g (2 valgomieji šaukštai) žaliavos emaliuotame inde užpilama 200 ml verdančio vandens, uždengiama dangčiu ir įstatoma į kitą indą su verdančiu vandeniu. Virinama 15 min., po to 45 min. paliekama kambario temperatūroje, nukošiama, pripilarhas iki 200 ml nugaravęs vanduo.
Paruoštas užpilas laikomas šaltai, bet ne ilgiau kaip 2 paras. Geriamas po 1/2-1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną po valgio. Geriant šį preparatą, patariama daryti ir pūkelio vonias kojoms. Voniai paruošti 200 g džiovintos žolės užpilama 51 verdančio vandens, indas uždengiamas ir laukiama pusę valandos. Po to, jei užpilas atvėsęs, jis pašildomas iki 30-40° C temperatūros, kojos įmerkiamos ir laikomos vonelėje 30 min.
Aliejine žolės ištrauka sėkmingai gydomi nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos. Ji ruošiama taip: žaliava supjaustoma ir siaurame inde užpilama 40% spiritu, kad būtų apsemta, indas sandariai uždaromas ir paliekamas pusei paros; retkarčiais pamaišoma. Po 12 vai. įpilama saulėgrąžų aliejaus (iki tirštos masės susidarymo) ir atsargiai ant silpnos ugnies virinama 24 vai. (indas sandariai uždengtas). Po virinimo žolė išspaudžiama. Gaunama savito kvapo tamsiai žalia, klampi masė. Laikoma sandariai uždarytame inde, vėsioje tamsioje vietoje.
Pelkinis pūkelis auga drėgnose ir apydrėgnėse vietose: pievose, grioviuose, upių slėniuose, pakelėse, išdžiūvusiose balose, dirbamose dirvose. Dažnas, ypač drėgnesnių dirvožemių rajonuose. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.
Vaistinė žaliava - pūkelio žolė (Herbą Gnaphalii uliginosi). Renkama nuo birželio pabaigos iki rugsėjo, tačiau lengviausia šį augalą rasti antroje vasaros pusėje, kai jis jau esti 15-20 cm aukščio.
Pelkinis pūkelis raunamas su šaknimis; jos labai mažos, tinka vartojimui kaip ir žolė. Džiovinamas pavėsyje, paskleistas plonu sluoksniu. Galima džiovinti džiovykloje, bet temperatūra neturi būti aukštesnė už 40-50° C. Išdžiūvusi žaliava turi būti silpno malonaus kvapo, sūroko skonio. Beje, j pelkinį pūkelį panašus miškinis pūkelis (G. sylvaticum) ir dirvinė pūkūnė (Filago arvensis). Jie medicinoje nevartojami, todėl, perrenkant žaliavą, būtinai pašalinami.
Miškinis pūkelis užauga aukštesnis (20-60 cm), jo stiebai statūs arba šiek tiek išlinkę, nešakoti, apaugę baltais plaukeliais, lapai linijiškai lancetiniai, beveik pliki, o žiedai siauruose varpiškuose žiedynuose lapų pažastyse (pelkinio pūkelio žiedai - stiebų ir šakų viršūnėse).
Dirvinė pūkūnė -15-25 cm aukščio vienmetis augalas. Stiebas stačias, dažniausiai šakotas, apaugęs baltais ar pilkais pūkeliais. Lapai lancetiški arba linijiški. Žiedai balti, šluotelės ar kekės pavidalo žiedynuose, auga ne tik šakų viršūnėse, bet ir lapų pažastyse. Be to, pūkūnė auga ne drėgnose, kaip pelkinis pūkelis, o sausose smėlėtose vietose (pušynuose, kirtimuose).
Pūkelis vertingas tuo, kad jame yra daug karotino (iki 30 mg%), kuris organizme virsta vitaminu A.
Pūkelio užpilas skatina pažeistų audinių regeneraciją ir vartojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Daugeliui ligonių, sergančių šiomis ligomis ir gydomų pūkelio užpilu arba pūkelio kartu su palemono šaknimis užpilu, gana greitai susilpnėja skausmai, pagerėja bendra savijauta.
Pūkelio žolės užpilas plečia periferines kraujagysles, tuo pačiu mažina arterinį kraujospūdį, lėtina širdies susitraukimų dažnį, todėl vartojamas pradinėms hipertoninės ligos stadijoms, stenokardijai gydyti.
Užpilas gaminamas taip: 10 g (2 valgomieji šaukštai) žaliavos emaliuotame inde užpilama 200 ml verdančio vandens, uždengiama dangčiu ir įstatoma į kitą indą su verdančiu vandeniu. Virinama 15 min., po to 45 min. paliekama kambario temperatūroje, nukošiama, pripilarhas iki 200 ml nugaravęs vanduo.
Paruoštas užpilas laikomas šaltai, bet ne ilgiau kaip 2 paras. Geriamas po 1/2-1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną po valgio. Geriant šį preparatą, patariama daryti ir pūkelio vonias kojoms. Voniai paruošti 200 g džiovintos žolės užpilama 51 verdančio vandens, indas uždengiamas ir laukiama pusę valandos. Po to, jei užpilas atvėsęs, jis pašildomas iki 30-40° C temperatūros, kojos įmerkiamos ir laikomos vonelėje 30 min.
Aliejine žolės ištrauka sėkmingai gydomi nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos. Ji ruošiama taip: žaliava supjaustoma ir siaurame inde užpilama 40% spiritu, kad būtų apsemta, indas sandariai uždaromas ir paliekamas pusei paros; retkarčiais pamaišoma. Po 12 vai. įpilama saulėgrąžų aliejaus (iki tirštos masės susidarymo) ir atsargiai ant silpnos ugnies virinama 24 vai. (indas sandariai uždengtas). Po virinimo žolė išspaudžiama. Gaunama savito kvapo tamsiai žalia, klampi masė. Laikoma sandariai uždarytame inde, vėsioje tamsioje vietoje.