Papartinių (Polypodiaceae) šeima
KELMINIS PAPARTIS (Dryopteris filix-mas Schott.)
Kelminis papartis - daugiametis, iki 1 m aukščio sporinis augalas. Šakniastiebis trumpas ir storas, su daugeliu plonų šaknų. Iš šakniastiebio auga dideli ir tamsiai žali dukart plunksniškai skaldyti lapai, sudarantys piltuvo pavidalo puokštę. Apatinėje lapų pusėje į krūveles (sorus) susitelkusios sporangės. Jas dengia plėviški apdangalėliai.
Kelminis papartis paplitęs visoje Lietuvoje. Auga miškuose, krūmuose, ąžuolynuose. Sporifikuoja birželio-rugsėjo mėn.
Vaistams vartojami šakniastiebiai (Rhizomata Filicis maris) be pridėtinių šaknų. Kasami pavasarį, prieš lapų skleidimąsi, arba rudenį. Nuvalomos žemės, pašalinamos lapų liekanos ir apmirusios augalo dalys, supjaustoma, ir džiovinama lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje.
Išdžiūvę šakniastiebiai tamsiai rudi, pjūvis šviesiai žalsvas. Kvapas silpnas, savitas, skonis saldokas, sutraukiantis, vėliau aštrus, nemaloniai dirginantis.
Paparčio tirštas ekstraktas medicinoje vartojamas kirmėlėms varyti. Augalo veikliosios medžiagos - filiksono rūgštis irfilmoronas organizme skyla, ir susidariusios medžiagos paralyžiuoja kaspinuočių raumenis. Kirmėlės žūna ir iš organizmo pasišalina su išmatomis. Tiršto ekstrakto be gydytojo nurodymo vartoti negalima, nes augalo veikliosios medžiagos (ypač jeigu preparatas savarankiškai dozuojamas) gali sukelti pykinimą, galvos svaigi mą ir skausmą, laisvinti vidurius, net paveikti širdį. Prieš geriant vaistus, skiriama dieta. Preparatas neskiriamas žmonėms, sergantiems stenokardija, hipotonija (žemas kraujospūdis), inkstų, kepenų ligomis, širdies ar vainikinių kraujagyslių nepakankamumu, nėščioms moterims.
Liaudies medicina pataria augalo šakniastiebių vandeninio nuoviro voniomis gydyti reumatą. 50 g sausos žaliavos arba 100 g šviežių šakniastiebių užpilama 2-3 litrais vendens, kaitinama 3 vai., po to įpilamas išgaravęs vandens kiekis. Paparčio šakniastiebių nuoviras yra toksiškas, todėi jis neturi patekti ant pažeistų odos vietų.
Kadangi augalas nuodingas, galima juo apsinuodyti: pradeda svaigti galva, pykina, dažnai vemiama, pasidaro sunku kvėpuoti, sutrinka regėjimas. Tokiu atveju skubiai plaunamas skrandis, duodama vidurius laisvinančių vaistų ir nedelsiant vykstama į artimiausią medicinos punktą.
Papartis nevartojamas sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų, inkstų, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, anemija, tuberkulioze, kraujo apytakos nepakankamumu; negalima jo vartoti nėščioms moterims, vaikams iki 2 metų amžiaus.
Kelminis papartis paplitęs visoje Lietuvoje. Auga miškuose, krūmuose, ąžuolynuose. Sporifikuoja birželio-rugsėjo mėn.
Vaistams vartojami šakniastiebiai (Rhizomata Filicis maris) be pridėtinių šaknų. Kasami pavasarį, prieš lapų skleidimąsi, arba rudenį. Nuvalomos žemės, pašalinamos lapų liekanos ir apmirusios augalo dalys, supjaustoma, ir džiovinama lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje.
Išdžiūvę šakniastiebiai tamsiai rudi, pjūvis šviesiai žalsvas. Kvapas silpnas, savitas, skonis saldokas, sutraukiantis, vėliau aštrus, nemaloniai dirginantis.
Paparčio tirštas ekstraktas medicinoje vartojamas kirmėlėms varyti. Augalo veikliosios medžiagos - filiksono rūgštis irfilmoronas organizme skyla, ir susidariusios medžiagos paralyžiuoja kaspinuočių raumenis. Kirmėlės žūna ir iš organizmo pasišalina su išmatomis. Tiršto ekstrakto be gydytojo nurodymo vartoti negalima, nes augalo veikliosios medžiagos (ypač jeigu preparatas savarankiškai dozuojamas) gali sukelti pykinimą, galvos svaigi mą ir skausmą, laisvinti vidurius, net paveikti širdį. Prieš geriant vaistus, skiriama dieta. Preparatas neskiriamas žmonėms, sergantiems stenokardija, hipotonija (žemas kraujospūdis), inkstų, kepenų ligomis, širdies ar vainikinių kraujagyslių nepakankamumu, nėščioms moterims.
Liaudies medicina pataria augalo šakniastiebių vandeninio nuoviro voniomis gydyti reumatą. 50 g sausos žaliavos arba 100 g šviežių šakniastiebių užpilama 2-3 litrais vendens, kaitinama 3 vai., po to įpilamas išgaravęs vandens kiekis. Paparčio šakniastiebių nuoviras yra toksiškas, todėi jis neturi patekti ant pažeistų odos vietų.
Kadangi augalas nuodingas, galima juo apsinuodyti: pradeda svaigti galva, pykina, dažnai vemiama, pasidaro sunku kvėpuoti, sutrinka regėjimas. Tokiu atveju skubiai plaunamas skrandis, duodama vidurius laisvinančių vaistų ir nedelsiant vykstama į artimiausią medicinos punktą.
Papartis nevartojamas sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų, inkstų, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, anemija, tuberkulioze, kraujo apytakos nepakankamumu; negalima jo vartoti nėščioms moterims, vaikams iki 2 metų amžiaus.