Pupalaiškinių (Menyanthaceae) šeima
TRILAPIS PUPALAIŠKIS (Menyanthes trifoliata L.)
Trilapis pupalaiškis - daugiametis žolinis augalas, turintis ilgą, storą, šliaužianti, žalią arba žaliai gelsvą šakniastiebį. Nuo jo šakojasi plonos pridėtinės šaknys. Lapai išauga iš kylančios šakniastiebio viršūnės. Jie dideli, ant ilgų lapkočių, trilapiai. Žiedynstiebis belapis, 15-35 cm ilgio, su tankia baltai rožinių žiedų keke. Vaisius - dėžutė, joje daug rusvų, lygių, blizgančių sėklų.
Trilapis pupalaiškis auga labai drėgnose vietose: pelkėse, grioviuose, ežerų, upelių klampiose pakrantėse. Žydi gegužės mėn. antroje pusėje ir birželio mėn. pradžioje.
Vaistinė žaliava - trilapio pupalaiškio lapai (Folia Menyanthidis). Jie skinami prieš pat pradedant augalui žydėti ir jam žydint. Nedelsiant džiovinami vėjo perpučiamose patalpose, džiovykloje 45-50° C temperatūroje arba palėpėje. Gerai išdžiūvę lapai esti žali, su kotelių liekanomis, bekvapiai, labai kartūs. Pajuodavę lapai ir ilgesni kaip 3 cm lapkočiai išmetami.
Pupalaiškis vartojamas apetitui žadinti. Kartaus skonio užpilas skatina skrandžio, žarnyno liaukų veiklą, turi tulžį varančių savybių. Juo gydomas hipoacidinis gastritas, vidurių užkietėjimas, meteorizmas, lėtinis cholecisti- tas, cholangitas, tulžies pūslės akmenligė. Užpilas gaminamas taip: 10 g susmulkintų lapų užpilama 200 ml verdančio vandens, virinama 15 minučių, 45 minutes leidžiama nusistoti, per marlę perkošiama. Vartojama 30 min.
prieš valgį po 100 ml 3 karius per dieną.
Pupaiaiškio lapų užpilas tinka ankstyvioms nėštumo toksikozėms gydyti, nes slopina vėmimą ir gerina virškinimą. Jis rekomenduotinas žmonėms, išsekusiems po sunkių ligų. Kaip antiseptinis išorinis vaistas, lapų užpilas vartojamas įvairioms odos ligoms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti. Juo skalaujama burnos ertmė sergant paradontoze, gingivitu, stomatitu. Vartojant augalo lapų užpilą terapinėmis dozėmis, pašalinio veikimo nepastebėta. Pupaiaiškio lapų yra apetitą žadinančių, tulžį varančių, raminančių, vidurius laisvinančių vaistažolių mišiniuose.
Homeopatijoje pupaiaiškio sultys, sumaišytos su spiritu, vartojamos nuo karštligės, odos bėrimo.
Augalo nepatartina vartoti, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, yra atonija.
Trilapis pupalaiškis auga labai drėgnose vietose: pelkėse, grioviuose, ežerų, upelių klampiose pakrantėse. Žydi gegužės mėn. antroje pusėje ir birželio mėn. pradžioje.
Vaistinė žaliava - trilapio pupalaiškio lapai (Folia Menyanthidis). Jie skinami prieš pat pradedant augalui žydėti ir jam žydint. Nedelsiant džiovinami vėjo perpučiamose patalpose, džiovykloje 45-50° C temperatūroje arba palėpėje. Gerai išdžiūvę lapai esti žali, su kotelių liekanomis, bekvapiai, labai kartūs. Pajuodavę lapai ir ilgesni kaip 3 cm lapkočiai išmetami.
Pupalaiškis vartojamas apetitui žadinti. Kartaus skonio užpilas skatina skrandžio, žarnyno liaukų veiklą, turi tulžį varančių savybių. Juo gydomas hipoacidinis gastritas, vidurių užkietėjimas, meteorizmas, lėtinis cholecisti- tas, cholangitas, tulžies pūslės akmenligė. Užpilas gaminamas taip: 10 g susmulkintų lapų užpilama 200 ml verdančio vandens, virinama 15 minučių, 45 minutes leidžiama nusistoti, per marlę perkošiama. Vartojama 30 min.
prieš valgį po 100 ml 3 karius per dieną.
Pupaiaiškio lapų užpilas tinka ankstyvioms nėštumo toksikozėms gydyti, nes slopina vėmimą ir gerina virškinimą. Jis rekomenduotinas žmonėms, išsekusiems po sunkių ligų. Kaip antiseptinis išorinis vaistas, lapų užpilas vartojamas įvairioms odos ligoms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti. Juo skalaujama burnos ertmė sergant paradontoze, gingivitu, stomatitu. Vartojant augalo lapų užpilą terapinėmis dozėmis, pašalinio veikimo nepastebėta. Pupaiaiškio lapų yra apetitą žadinančių, tulžį varančių, raminančių, vidurius laisvinančių vaistažolių mišiniuose.
Homeopatijoje pupaiaiškio sultys, sumaišytos su spiritu, vartojamos nuo karštligės, odos bėrimo.
Augalo nepatartina vartoti, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, yra atonija.