Pušinių (Pinaceae) šeima
PAPRASTOJI PUŠIS (Pinus sylvestris L.)
Paprastoji pušis - visžalis, šviesamėgis, iki 40 m aukščio medis. Liemuo tiesus. Žievė ruda, supleišėjusi. Jauni ūgliai žalsvi; sendami ruduoja. Spygliai Ilgi, išsidėstę po du, melsvai žali, smailūs, ant medžio išsilaiko 2-3 metus. Vyriški žiedynai gelsvi, išauga ūglių pamatinėje dalyje. Moteriški - rausvi kankorėžiai, po 1-3 auga jaunų ūglių viršūnėse. Po apdulkinimo kankorėžiai auga, medėja. Sėklos šviesiai pilkos, juosvos, su rusvais sparneliais.
Paprastoji pušis - vienas labiausiai Lietuvoje paplitusiu medžių. Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet geriausiai - smėlinguose ir žvyringuose.
Žydi gegužės-birželio mėn. Sėklos subręsta antraisiais metais, peržiemojusios išbyra.
Vaistams vartojami pušies pumpurai (Gemmae Pini). Pjaunami pradėję brinkti, ankstyvą pavasarį, kovo-balandžio mėn. Pjaunama su šakelės viršūnėle, bet ne ilgesne kaip 3 mm ilgio dalimi. Džiovinami lauke, pavėsyje arba vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žaliava turi būti rudai rožinės spalvos, dervos kvapo, kartaus skonio.
Iš pušies pumpurų gaminamas užpilas ir nuoviras. Jie dezinfekuoja, slopina uždegimą, padeda atsikosėti. Liaudies medicinoje nuoviro geriama nuo bronchito, vandenės, reumato, taip pat tulžies išsiskyrimui skatinti. Nuoviras gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas žaliavos užpilamas 200 ml vandens, ir virinama ant lėtos ugnies 30 min. Po to nukošiama. Geriama po 100 ml 2-3 kartus per dieną po valgio. Nuo kosulio gerai padeda kvėpavimas virinamo preparato garais. Tik tuomet pušies pumpurų nuoviras daromas koncentruotesnis (2 valgomieji šaukštai žaliavos ir 100 ml vandens). Pušies pumpurų dažnai dedama j atsikosėjimą lengvinančių arbatų mišinius.
Šio, Lietuvoje daug kur augančio, medžio spygliuose yra daug vitamino C. Per Antrąjį pasaulinį karą pušies spyglių vandenine ištrauka žmonės gydė skorbutą. Dabar farmacijos pramonė gamina pušų spyglių ekstraktą. Jis vartojamas karšto (35-45° C temperatūros) vandens gydomosioms vonioms. Vonios ypač gerina sergančiųjų nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis savijautą.
Pušų spyglių eterinis aliejus labai kvapus, jo spiritiniu tirpalu ligoninių patalpose gaivinamas oras. Plaučių tuberkulioze sergantiems žmonėms patariama kuo ilgiau būti spygliuočių miškuose. Pušų skleidžiamas aromatas intensyvina kvėpavimą, gerina kraujo apytaką, medžiagų apykaitą.
Iš pušų medienos gaminamas terpentinas. Išvalytas terpentinas maišomas su vazelinu (santykiu 1:2); vartojamas kaip odą dirginantis vaistas nuo reumato, neuralgijų. Terpentino linimentu įtrinami sąnariai sergant artritais, o iš terpentino gaunamas terpino hidratas (vienas ir mišiniuose) vartojamas atsikosėjimui lengvinti sergant išoriniu kvėpavimo takų kataru, bronchitu.
Iš pušų medienos gaminamas ir degutas. Jis turi insekticidinių, dezinfekuojančių, dirginančių savybių. Jo dedama į Vyšnevskio tepalą, kuris vartojamas įvairioms odos ligoms gydyti (egzemai, žvynelinei, niežams ir kt.).
Pušies preparatų nepatartina vartoti, jei yra aukštas kraujo spaudimas, alergija jai.
Paprastoji pušis - vienas labiausiai Lietuvoje paplitusiu medžių. Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet geriausiai - smėlinguose ir žvyringuose.
Žydi gegužės-birželio mėn. Sėklos subręsta antraisiais metais, peržiemojusios išbyra.
Vaistams vartojami pušies pumpurai (Gemmae Pini). Pjaunami pradėję brinkti, ankstyvą pavasarį, kovo-balandžio mėn. Pjaunama su šakelės viršūnėle, bet ne ilgesne kaip 3 mm ilgio dalimi. Džiovinami lauke, pavėsyje arba vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žaliava turi būti rudai rožinės spalvos, dervos kvapo, kartaus skonio.
Iš pušies pumpurų gaminamas užpilas ir nuoviras. Jie dezinfekuoja, slopina uždegimą, padeda atsikosėti. Liaudies medicinoje nuoviro geriama nuo bronchito, vandenės, reumato, taip pat tulžies išsiskyrimui skatinti. Nuoviras gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas žaliavos užpilamas 200 ml vandens, ir virinama ant lėtos ugnies 30 min. Po to nukošiama. Geriama po 100 ml 2-3 kartus per dieną po valgio. Nuo kosulio gerai padeda kvėpavimas virinamo preparato garais. Tik tuomet pušies pumpurų nuoviras daromas koncentruotesnis (2 valgomieji šaukštai žaliavos ir 100 ml vandens). Pušies pumpurų dažnai dedama j atsikosėjimą lengvinančių arbatų mišinius.
Šio, Lietuvoje daug kur augančio, medžio spygliuose yra daug vitamino C. Per Antrąjį pasaulinį karą pušies spyglių vandenine ištrauka žmonės gydė skorbutą. Dabar farmacijos pramonė gamina pušų spyglių ekstraktą. Jis vartojamas karšto (35-45° C temperatūros) vandens gydomosioms vonioms. Vonios ypač gerina sergančiųjų nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis savijautą.
Pušų spyglių eterinis aliejus labai kvapus, jo spiritiniu tirpalu ligoninių patalpose gaivinamas oras. Plaučių tuberkulioze sergantiems žmonėms patariama kuo ilgiau būti spygliuočių miškuose. Pušų skleidžiamas aromatas intensyvina kvėpavimą, gerina kraujo apytaką, medžiagų apykaitą.
Iš pušų medienos gaminamas terpentinas. Išvalytas terpentinas maišomas su vazelinu (santykiu 1:2); vartojamas kaip odą dirginantis vaistas nuo reumato, neuralgijų. Terpentino linimentu įtrinami sąnariai sergant artritais, o iš terpentino gaunamas terpino hidratas (vienas ir mišiniuose) vartojamas atsikosėjimui lengvinti sergant išoriniu kvėpavimo takų kataru, bronchitu.
Iš pušų medienos gaminamas ir degutas. Jis turi insekticidinių, dezinfekuojančių, dirginančių savybių. Jo dedama į Vyšnevskio tepalą, kuris vartojamas įvairioms odos ligoms gydyti (egzemai, žvynelinei, niežams ir kt.).
Pušies preparatų nepatartina vartoti, jei yra aukštas kraujo spaudimas, alergija jai.