Gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeima
VAISTINIS PUTOKLIS (Saponaria officinalis L.)
Vaistinis putoklis - daugiametis, 30-90 cm aukščio žolinis augalas. Šak niastiebis šliaužiantis, šakotas, rausvai rudas, šaknys plonos. Stiebas status Lapai priešiniai, trigysliai, šiurkštokais kraštais, nusmailėję. Žiedai balti artvi rausvi, trumpakočiai, susitelkę į skėtiškus šluotelių pavidalo žiedynus stiebo ir šakų viršūnėse. Vaisius - pailga, daugiasėklė dėžutė. Sėklos smulkios, karpuotos.
Vaistinis putoklis - dekoratyvus, kvapus augalas. Jis auginamas gėlynuo se, darželiuose. Kartais sulaukėjęs aptinkamas upių pakrantėse, palaukėse. Žydi birželio-rugsėjo mėn.
Augalo šakniastiebiuose ir šaknyse gausu saponinų, todė! vanduo, j kuri įmesta supjaustyto vaistinio putoklio šakniastiebio, plakant putoja, kaip nuo muilo. Iš šios savybės ir kilęs lotyniškasis putoklio pavadinimas (lot. sapo muilas).
Gydymui vartojami augalo šakniastiebiai su šaknimis (Rhizomata cum radicibus Saponariae). Jie kasami anksti pavasarį arba rudenį, nuplaunami. Pašalinus plonas šakneles, džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Giedrą dieną galima džiovinti lauke. Išdžiūvę šakniastiebiai turi būti raukšlėti, rausvai rudi, pjūvyje gelsvai balti, be kvapo, saldoko, vėliau deginančio skonio. Šaknys cilindriškos, lenktos, vagotos.
Putoklio saponinai skatina atsikosėjimą, prakaito išsiskyrimą, varo tulžį, Šlapimą. Augalo šaknų užpilo geriama nuo bronchito, anginos, kokliušo. Užpilui pagaminti 1 -2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml verdančio vandens, ir paliekama per naktį (8 vai.) nusistoti. Nukošia- ma. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną po valgio. Užpilu rekomenduojama vilgyti pūliuojančias žaizdas, išbertas odos vietas. Liaudies medicina putoklio preparatais dar pataria gydyti furunkuliozę, niežus, egzemą.
Per didelės augalo dozės gali sukelti virškinamojo trakto funkcijų sutrikimus - viduriavimą, vėmimą. Putoklio preparatų nepatartina vartoti sergantiems skrandžio ligomis.
Vaistinis putoklis - dekoratyvus, kvapus augalas. Jis auginamas gėlynuo se, darželiuose. Kartais sulaukėjęs aptinkamas upių pakrantėse, palaukėse. Žydi birželio-rugsėjo mėn.
Augalo šakniastiebiuose ir šaknyse gausu saponinų, todė! vanduo, j kuri įmesta supjaustyto vaistinio putoklio šakniastiebio, plakant putoja, kaip nuo muilo. Iš šios savybės ir kilęs lotyniškasis putoklio pavadinimas (lot. sapo muilas).
Gydymui vartojami augalo šakniastiebiai su šaknimis (Rhizomata cum radicibus Saponariae). Jie kasami anksti pavasarį arba rudenį, nuplaunami. Pašalinus plonas šakneles, džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Giedrą dieną galima džiovinti lauke. Išdžiūvę šakniastiebiai turi būti raukšlėti, rausvai rudi, pjūvyje gelsvai balti, be kvapo, saldoko, vėliau deginančio skonio. Šaknys cilindriškos, lenktos, vagotos.
Putoklio saponinai skatina atsikosėjimą, prakaito išsiskyrimą, varo tulžį, Šlapimą. Augalo šaknų užpilo geriama nuo bronchito, anginos, kokliušo. Užpilui pagaminti 1 -2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintos žaliavos užpilami 200 ml verdančio vandens, ir paliekama per naktį (8 vai.) nusistoti. Nukošia- ma. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną po valgio. Užpilu rekomenduojama vilgyti pūliuojančias žaizdas, išbertas odos vietas. Liaudies medicina putoklio preparatais dar pataria gydyti furunkuliozę, niežus, egzemą.
Per didelės augalo dozės gali sukelti virškinamojo trakto funkcijų sutrikimus - viduriavimą, vėmimą. Putoklio preparatų nepatartina vartoti sergantiems skrandžio ligomis.