Raktažolinių (Primulaceae) šeima
PAVASARINĖ RAKTAŽOLĖ (Primula veris L.)
Pavasarinė raktažolė - daugiametis, 15-30 cm aukščio žolinis augalas, šakniastiebis trumpas, šaknys balsvos, plonos. Lapai sudaro skrotelę. Jie kotuoti, pailgai kiaušiniški, raukšlėti, dantytais kraštais. Žiedai geltoni, kvapūs, skėtiškame žiedyne ant ilgo, plaukuoto žiedstiebio. Vaisius - ruda, daugiasėklė dėžutė. Sėklos smulkios, tamsiai rudos.
Pavasarinė raktažolė Lietuvoje dažna. Auga miškuose, krūmuose, pakelėse, sausose pievose. Žydi gegužės-birželio mėn.
Vaistams vartojami augalo lapai (Folia Primulae), šakniastiebiai su šaknimis (Rhizomata cum radicibus Primulae). Lapai skinami, kai augalas žydi, džiovinami pavėsyje. Išdžiūvę turi būti sveiki, pilkai žali, savito silpno kvapo, iš pradžių saldoko, vėliau kartoko, deginančio skonio. Šakniastiebiai su šaknimis kasami rudenį. Plaunami, apvytinami lauke ir džiovinami gerai vėdinamoje, šiltoje patalpoje. Išdžiūvę yra rudi, su daugeliu plonų pridėtinių, šviesiai rudų šaknų, lūžyje šviesūs.
Medicinoje raktažolė dažniausiai vartojama kartu su kitais augalais: vaistine ramune, medetka. Gaminamas mišinių užpilas; jis lengvina atsikosėjimą, slopina uždegimą, vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Raktažolės šaknų ir šakniastiebių užpilas skatina bronchų gleivinės sek- recinę funkciją ir sekreto atsiskyrimą nuo sienelių, todėl jo geriama atsikosėjimui lengvinti sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Ruošiama taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, 30 minučių kaitinama ant mažos ugnies, palaukiama 30 min. ir nukošiama. Pripilamas išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Kadangi raktažolės lapuose yra daug vitamino G ir karotino (provitamino A), juos patariama vartoti sergantiems skorbutu.
Augalo nepatartina vartoti jam alergiškiems, sergantiems anemija.
Pavasarinė raktažolė Lietuvoje dažna. Auga miškuose, krūmuose, pakelėse, sausose pievose. Žydi gegužės-birželio mėn.
Vaistams vartojami augalo lapai (Folia Primulae), šakniastiebiai su šaknimis (Rhizomata cum radicibus Primulae). Lapai skinami, kai augalas žydi, džiovinami pavėsyje. Išdžiūvę turi būti sveiki, pilkai žali, savito silpno kvapo, iš pradžių saldoko, vėliau kartoko, deginančio skonio. Šakniastiebiai su šaknimis kasami rudenį. Plaunami, apvytinami lauke ir džiovinami gerai vėdinamoje, šiltoje patalpoje. Išdžiūvę yra rudi, su daugeliu plonų pridėtinių, šviesiai rudų šaknų, lūžyje šviesūs.
Medicinoje raktažolė dažniausiai vartojama kartu su kitais augalais: vaistine ramune, medetka. Gaminamas mišinių užpilas; jis lengvina atsikosėjimą, slopina uždegimą, vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Raktažolės šaknų ir šakniastiebių užpilas skatina bronchų gleivinės sek- recinę funkciją ir sekreto atsiskyrimą nuo sienelių, todėl jo geriama atsikosėjimui lengvinti sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Ruošiama taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, 30 minučių kaitinama ant mažos ugnies, palaukiama 30 min. ir nukošiama. Pripilamas išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Kadangi raktažolės lapuose yra daug vitamino G ir karotino (provitamino A), juos patariama vartoti sergantiems skorbutu.
Augalo nepatartina vartoti jam alergiškiems, sergantiems anemija.