Bulvinių (Solanaceae) šeima
JUODOJI DRIGNĖ (Hyoscyamus niger L.)
Juodoji drignė - dvimetis, 20-100 cm aukščio, nemalonaus kvapo žolinis augalas. Stiebas stačias, storas, dažniausiai šakotas. Apatiniai lapai dideli, kotuoti, ties stiebo pamatu sudaro skrotelę, kuri per žydėjimą atmiršta. Stiebas ir lapai apaugę lipniais liaukiniais plaukeliais. Iš lapų pažastų ir stiebo viršūnėje išauga nešvariai gelsvos spalvos žiedai, išraizgyti tamsiai violetinėmis gyslelėmis. Šaknis stora, šakota. Vaisius - dvilizdė dėžutė. Sėklos tamsiai rudos, apvalios.
Juodoji drignė paplitusi visoje Lietuvoje. Auga šiukšlynuose, dykvietėse, panamėse, pakelėse, upių pakrantėse, tačiau yra apyretė. Žydi birželio-rugsėjo mėn.
Vaistinė žaliava - drignės lapai (Folia Hyoscyami). Skinami augalui žydint. Augalas labai nuodingas, todėl rinkti vaistinę žaliavą reikia su pirštinėmis ir apsauginiais akiniais. Kad neapsinuodytų vaikai, dažnai jų lankomose vietose augančias drignes reikia išrauti ir sunaikinti. Žaliava džiovinama palėpėje, paskleista plonu sluoksniu ant audinio arba popieriaus, retkarčiais pavartant (išdžiūsta per 5-7 dienas), arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60° C temperatūroje. Reikia džiovinti skubiai, nes žaliava greitai juoduoja. Išdžiūvę lapai esti pilkai žali su ryškiomis gyslomis. Kvapas svaiginantis, nemalonus. Žaliavos ragauti negalima!
Drignė turi stipriai veikiančių alkaloidų - hiosciamino, atropino, skopolamino, rauginių medžiagų, todėl gydymui vartojama nuo senų laikų. Didesni žolės kiekiai organizmą veikia toksiškai, todėl prieš vartojant augalo preparatus būtina pasitarti su gydytoju.
Vaistams drignė vartojama ribotai. Iš durnaropės ir drignės lapų gaminamas antiastmatinis mišinys - astmatinas. Jis išleidžiamas cigaretėmis ir rūkomas sergant bronchine astma. Astmatinas vartojamas atsargiai. Perdozavus atsiranda sausumas burnoje, sutrinka regėjimas, sunku nusišlapinti, išsituštinti, padažnėja širdies ritmas. Taip atsitikus, preparato dozė mažinama, arba, leidus gydytojui, vartojami kiti analogiško veikimo vaistai.
Drignės alkaloidai, kurių ypač gausu sėklose, veikia psichiką, o didelės jų dozės paralyžiuoja kvėpavimo centrą.
Juodoji drignė paplitusi visoje Lietuvoje. Auga šiukšlynuose, dykvietėse, panamėse, pakelėse, upių pakrantėse, tačiau yra apyretė. Žydi birželio-rugsėjo mėn.
Vaistinė žaliava - drignės lapai (Folia Hyoscyami). Skinami augalui žydint. Augalas labai nuodingas, todėl rinkti vaistinę žaliavą reikia su pirštinėmis ir apsauginiais akiniais. Kad neapsinuodytų vaikai, dažnai jų lankomose vietose augančias drignes reikia išrauti ir sunaikinti. Žaliava džiovinama palėpėje, paskleista plonu sluoksniu ant audinio arba popieriaus, retkarčiais pavartant (išdžiūsta per 5-7 dienas), arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60° C temperatūroje. Reikia džiovinti skubiai, nes žaliava greitai juoduoja. Išdžiūvę lapai esti pilkai žali su ryškiomis gyslomis. Kvapas svaiginantis, nemalonus. Žaliavos ragauti negalima!
Drignė turi stipriai veikiančių alkaloidų - hiosciamino, atropino, skopolamino, rauginių medžiagų, todėl gydymui vartojama nuo senų laikų. Didesni žolės kiekiai organizmą veikia toksiškai, todėl prieš vartojant augalo preparatus būtina pasitarti su gydytoju.
Vaistams drignė vartojama ribotai. Iš durnaropės ir drignės lapų gaminamas antiastmatinis mišinys - astmatinas. Jis išleidžiamas cigaretėmis ir rūkomas sergant bronchine astma. Astmatinas vartojamas atsargiai. Perdozavus atsiranda sausumas burnoje, sutrinka regėjimas, sunku nusišlapinti, išsituštinti, padažnėja širdies ritmas. Taip atsitikus, preparato dozė mažinama, arba, leidus gydytojui, vartojami kiti analogiško veikimo vaistai.
Drignės alkaloidai, kurių ypač gausu sėklose, veikia psichiką, o didelės jų dozės paralyžiuoja kvėpavimo centrą.