Kas yra psichoaktyvus augalai?
Psichoaktyvus augalai yra augalai kuriuos žmonės vartoja paprastoje formoje arba paruoštoje sudėtingoje formoje su tikslu paveikti protą kūną arba pakeisti sąmonės būseną.
Sąmonė yra energijos laukas kuris gali plėstis, arba keistis. Naudojant psichoaktyvius augalus ir jų produktus, sąmonė gali būti paralizuota, prislopinta, ar pakeičiama; ji taip pat gali būti animuota, stimuliuojama, ar praplėčiama. Nes psichoaktyvus augalai paveikia protą, jie būna apibrėšti kaip protą-veikiančios medžiagos. Garsus Berlyno toksikologas Louis Lewin (1850-1929) apibrėžia visas tas medžiagas kurios veikia psichoaktyviai jų poveikį kaip phantastica. Clarl Hartwich (1851-1917), vaistininkas, apibūdina juos kaip “žmogaus malonumo priemonė.” Thimothy Leary (1920-1996) linkes šnekėti apie juos kaip neuro botaninės medžiagos. Šendiena terminas psichotopinis (“itakojantis psichią”) ir psichofarmakologija (“veikiantys protą”) yra dažnai vartojami kreipiantis į šias medžiagas.
Psichofarmakologijos literatūrose, kuriose paprastai kreipiamasi į jas kaip į protą-veikiančias medžiagas, psichoaktyvios medžiagos aiškiai ir sistematiškai klasifikuojamos pagal tikslius mokslinius apibrėžimus (Inaba and Cohen 1994; Seymour and Smith 1987; Wagner 1985):
- Stimuliuojantys(“pakeliantys”)
Šita kategorija sudaro medžiagos kurios pakyloja, stimuliuoja protą, skatina iniciatyva, ir gali netgi sukelti euforija bet neitakodami įžvalgumo. Tarp dažniausiai vartojamų augalų šitoje kategorijoje yra kava, arbata, kakava, guarana, matė, efedrinas, arabinis dusūnas, kokainmedis...
Sąmonė yra energijos laukas kuris gali plėstis, arba keistis. Naudojant psichoaktyvius augalus ir jų produktus, sąmonė gali būti paralizuota, prislopinta, ar pakeičiama; ji taip pat gali būti animuota, stimuliuojama, ar praplėčiama. Nes psichoaktyvus augalai paveikia protą, jie būna apibrėšti kaip protą-veikiančios medžiagos. Garsus Berlyno toksikologas Louis Lewin (1850-1929) apibrėžia visas tas medžiagas kurios veikia psichoaktyviai jų poveikį kaip phantastica. Clarl Hartwich (1851-1917), vaistininkas, apibūdina juos kaip “žmogaus malonumo priemonė.” Thimothy Leary (1920-1996) linkes šnekėti apie juos kaip neuro botaninės medžiagos. Šendiena terminas psichotopinis (“itakojantis psichią”) ir psichofarmakologija (“veikiantys protą”) yra dažnai vartojami kreipiantis į šias medžiagas.
Psichofarmakologijos literatūrose, kuriose paprastai kreipiamasi į jas kaip į protą-veikiančias medžiagas, psichoaktyvios medžiagos aiškiai ir sistematiškai klasifikuojamos pagal tikslius mokslinius apibrėžimus (Inaba and Cohen 1994; Seymour and Smith 1987; Wagner 1985):
- Stimuliuojantys(“pakeliantys”)
Šita kategorija sudaro medžiagos kurios pakyloja, stimuliuoja protą, skatina iniciatyva, ir gali netgi sukelti euforija bet neitakodami įžvalgumo. Tarp dažniausiai vartojamų augalų šitoje kategorijoje yra kava, arbata, kakava, guarana, matė, efedrinas, arabinis dusūnas, kokainmedis...
- Raminantys, migdantys, narkotiniai(“nuleidžiantys”)
Šita kategorija iskaito visus raminančius, miegą skatinančius, nerima slopinantys, nuskausminančios medžiagos, kurie kartais sukelia suvokimo pasikeitimus tokius kaip sapnu vaizdus, ir taip pat dažnai pažadina euforijos jausmą. Dažniausiai vartojami augalai šitoje kategorijoje yra aguona, opiumas, valerijonas, apinys...
Šita kategorija iskaito visus raminančius, miegą skatinančius, nerima slopinantys, nuskausminančios medžiagos, kurie kartais sukelia suvokimo pasikeitimus tokius kaip sapnu vaizdus, ir taip pat dažnai pažadina euforijos jausmą. Dažniausiai vartojami augalai šitoje kategorijoje yra aguona, opiumas, valerijonas, apinys...
- Haliuciogeniniai(“apsupantys”)
Šita kategorija apima visas tas medžiagas kurios sukelia skirtingus pokyčius suvokime, jausmą erdvės laike, ir emocinėje būsenoje. Dažniausiai vartojami augalai kanapė, pejotas, ayuaska...
Šita kategorija apima visas tas medžiagas kurios sukelia skirtingus pokyčius suvokime, jausmą erdvės laike, ir emocinėje būsenoje. Dažniausiai vartojami augalai kanapė, pejotas, ayuaska...