Erkinių (Ericaceae) šeima
MĖLYNĖ (Vaccinium myrtillus L.)
Mėlynė - 8-40 cm aukščio krūmokšnis. Lapai žali, stiebai šakoti, status. Šakniastiebis šliaužiantis, ilgas. Šakelės su aštriomis briaunomis, plikos, daugelį metų išlieka žalios. Lapai pailgai kiaušiniški, smulkiai dantyti, iš abiejų pusių šviesiai žali, ploni. Žiedai pavieniai, nusvirę ant trumpų žiedkočių lapų pažastyse. Vainikėlis rausvai žaisvas. Vaisius - sultinga, apvali, melsvai juoda su pilkai melsvu apnašu uoga, turinti daug smulkių seklų.
Mėlynė gerai auga drėgnuose spygliuočių miškuose kartu su bruknėmis, kitais krūmokšniais. Retesnė - lapuočių bei mišriuose miškuose. Žydi gegužės-birželio mėn. Uogos prisirpsta liepos-rugpjūčio mėn.
Vaistams vartojamos prisirpusios uogos (Fructus Vaccinii myrtilti) ir lapai (Folia Vaccinii myrtiili). Lapai skinami augalui žydint. Juos galima skinti ir vartoti kartu su šakučių viršūnėlėmis.
Surinktos mėlynės uogos per keletą dienų pradeda pelyti (skirtingai negu bruknės bei spanguolės), todėl jas reikia iš kaito paskleisti plonu sluoksniu, apvytinti (lauke) ir džiovinti. Džiovinamos džiovyklose iki 60° C temperatūroje, išdžiūvusios uogos susiraukšlėjusios, beveik juodos, saldžiarūgštės, silpno kvapo, spaudžiamos tarp pirštų jų netepa.
Mėlynes lapai ir uogos vartojami kaip sutraukianti priemonė ūmioms ir lėtinėms virškinamojo trakto ligoms gydyti; jie tinka viduriuojant, praradus apetitą, sergant kolitu, enterokolitu, dispepsija, žarnyne suintensyvėjus puvimo ir rūgimo procesams. Dė! šveinaus veikimo mėlynių uogų užpilas, kisieiius ypač tinkami gerti sergantiems vaikams. Jei yra galimybė, reikia valgyli šviežias uogas. Kisieliui išvirti imama 1 valgomasis šaukštas mėlynių, 300 ml vandens, 1 arbatinis šaukštelis bulvių krakmolo ir pagal skonį cukraus. Mėlynės lapų užpilas gaminamas dvejopai. Pirmas būdas: 2-3 valgomuosius šaukštus susmulkintų lapų užpilti 400 ml verdančio vandens, padėti indą į šiltą vietą arba apsukti audeklu ir laikyti 2-3 vai. Nukošus, kaip sutraukiantį vaistą, gerti po 50 mi 3-4 kartus per dieną. Antras būdas: 1 valgomąjį šaukštą džiovintų uogų užpilti 400 ml kambario temperatūros vandens ir virinti, kol pusė vandens išgaruos. Po to nukošti ir gerti šiltą po 50 ml 4 kartus per dieną prieš valgį.
Mėlynės uogų užpilą ir sultis galima vartoti kaip sutraukiančią ir antiseptinę priemonę burnos ertmei ir gerklei skalauti nuo stomatito, gingivito. Lapų užpilas mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl kartais juo gydomos lengvos diabeto formos. Užpilo geriama 3 kartus per dieną.
Šviežias mėlynės uogas patariama valgyti sergant gastritu. Žarnyno gleivinės uždegimas gydomas džiovintų uogų nuoviru.
Iš mėlynių uogų verdamos uogienės, sirupai, jomis dažomi įvairūs gėrimai.
Augalo uogų nepatartina vartoti sergantiems infekciniu viduriavimu, o lapų preparatų - žmonėms, kurių padidėjęs skydliaukės aktyvumas.
Mėlynė gerai auga drėgnuose spygliuočių miškuose kartu su bruknėmis, kitais krūmokšniais. Retesnė - lapuočių bei mišriuose miškuose. Žydi gegužės-birželio mėn. Uogos prisirpsta liepos-rugpjūčio mėn.
Vaistams vartojamos prisirpusios uogos (Fructus Vaccinii myrtilti) ir lapai (Folia Vaccinii myrtiili). Lapai skinami augalui žydint. Juos galima skinti ir vartoti kartu su šakučių viršūnėlėmis.
Surinktos mėlynės uogos per keletą dienų pradeda pelyti (skirtingai negu bruknės bei spanguolės), todėl jas reikia iš kaito paskleisti plonu sluoksniu, apvytinti (lauke) ir džiovinti. Džiovinamos džiovyklose iki 60° C temperatūroje, išdžiūvusios uogos susiraukšlėjusios, beveik juodos, saldžiarūgštės, silpno kvapo, spaudžiamos tarp pirštų jų netepa.
Mėlynes lapai ir uogos vartojami kaip sutraukianti priemonė ūmioms ir lėtinėms virškinamojo trakto ligoms gydyti; jie tinka viduriuojant, praradus apetitą, sergant kolitu, enterokolitu, dispepsija, žarnyne suintensyvėjus puvimo ir rūgimo procesams. Dė! šveinaus veikimo mėlynių uogų užpilas, kisieiius ypač tinkami gerti sergantiems vaikams. Jei yra galimybė, reikia valgyli šviežias uogas. Kisieliui išvirti imama 1 valgomasis šaukštas mėlynių, 300 ml vandens, 1 arbatinis šaukštelis bulvių krakmolo ir pagal skonį cukraus. Mėlynės lapų užpilas gaminamas dvejopai. Pirmas būdas: 2-3 valgomuosius šaukštus susmulkintų lapų užpilti 400 ml verdančio vandens, padėti indą į šiltą vietą arba apsukti audeklu ir laikyti 2-3 vai. Nukošus, kaip sutraukiantį vaistą, gerti po 50 mi 3-4 kartus per dieną. Antras būdas: 1 valgomąjį šaukštą džiovintų uogų užpilti 400 ml kambario temperatūros vandens ir virinti, kol pusė vandens išgaruos. Po to nukošti ir gerti šiltą po 50 ml 4 kartus per dieną prieš valgį.
Mėlynės uogų užpilą ir sultis galima vartoti kaip sutraukiančią ir antiseptinę priemonę burnos ertmei ir gerklei skalauti nuo stomatito, gingivito. Lapų užpilas mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl kartais juo gydomos lengvos diabeto formos. Užpilo geriama 3 kartus per dieną.
Šviežias mėlynės uogas patariama valgyti sergant gastritu. Žarnyno gleivinės uždegimas gydomas džiovintų uogų nuoviru.
Iš mėlynių uogų verdamos uogienės, sirupai, jomis dažomi įvairūs gėrimai.
Augalo uogų nepatartina vartoti sergantiems infekciniu viduriavimu, o lapų preparatų - žmonėms, kurių padidėjęs skydliaukės aktyvumas.