Palemoninių (Polemoniaceae) šeima
MĖLYNASIS PALEMONAS (Polemonium coeruleum L.)
Mėlynasis palemonas - daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, storas, tankiai apaugęs šaknimis. Pirmaisiais metais išauga pamatinių, ilgakočių lapų skrotelė, antraisiais - keli statūs, šakoti stiebai. Lapai pražanginiai, neporomis plunksniški. Žiedai kotuoti, mėlyni, kartais violetiniai, susitelkę j viršūnines šluoteles. Vaisius - daugiasėklė dėžutė.
Mėlynasis palemonas Lietuvoje negausiai auga paupiuose, šlapiose pievose, kartais retuose miškuose. Žydi gegužės-liepos mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Vaistams vartojamos šaknys ir šakniastiebiai (Rhizomata cum radicibus Polemonii coerulei). Jie kasami rugpjūčio-rugsėjo mėn., kai nuvysta augalo antžeminė dalis. Iškasti greitai nuplaunami šaltu vandeniu, perpjaunami išilgai į 2-4 dalis ir džiovinami lauke arba džiovykloje 40-50° C temperatūroje. Išdžiūvę šakniastiebiai turi būti pilkai rusvi. Išdžiūvusios kuokštinės šaknys turi būti šviesiai geltonos, lenkiamos turi lūžti su traškesiu. Gerai paruošta žaliava būna silpno kvapo, karti.
Nustatyta, kad mėlynasis palemonas kaupia saponinus, kurie lengvina atsikosėjimą ir ramina nervų sistemą. Todėl palemono šaknų ir šakniastiebių užpilas daugiausia vartojamas kaip atsikosėjimą lengvinantis vaistas sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis (kokliušu, ūmiu ir lėtiniu bronchitu) ir kaip raminantis - sergant nemiga. Užpilas gerai ligonio toleruojamas, retai pasireiškia jo pašalinis poveikis. Jam gauti 6 g susmulkintų palemono šaknų dedama į indą, užpilama 200 ml vandens, uždengiama dangčiu ir, įstačius Indą j kitą indą su verdančiu vandeniu, virinama 15 min. Po to 45 min. laukiama, kol skystis nusistos. Perkošus pripilama nugaravęs vandens kiekis. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną po valgio. Nuoviras laikomas vėsioje tamsioje vietoje ne ilgiau kaip 3-4 dienas.
Patartina palemono preparatus vartoti vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kvėpavimo takuose susikaupia skreplių - jie skatina skreplių išsiskyrimą, krūtinėje mažina skausmą.
Augalo nepatartina vartoti sergantiems leukemija, lėtiniu šlapimtakių uždegimu.
Mėlynasis palemonas Lietuvoje negausiai auga paupiuose, šlapiose pievose, kartais retuose miškuose. Žydi gegužės-liepos mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Vaistams vartojamos šaknys ir šakniastiebiai (Rhizomata cum radicibus Polemonii coerulei). Jie kasami rugpjūčio-rugsėjo mėn., kai nuvysta augalo antžeminė dalis. Iškasti greitai nuplaunami šaltu vandeniu, perpjaunami išilgai į 2-4 dalis ir džiovinami lauke arba džiovykloje 40-50° C temperatūroje. Išdžiūvę šakniastiebiai turi būti pilkai rusvi. Išdžiūvusios kuokštinės šaknys turi būti šviesiai geltonos, lenkiamos turi lūžti su traškesiu. Gerai paruošta žaliava būna silpno kvapo, karti.
Nustatyta, kad mėlynasis palemonas kaupia saponinus, kurie lengvina atsikosėjimą ir ramina nervų sistemą. Todėl palemono šaknų ir šakniastiebių užpilas daugiausia vartojamas kaip atsikosėjimą lengvinantis vaistas sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis (kokliušu, ūmiu ir lėtiniu bronchitu) ir kaip raminantis - sergant nemiga. Užpilas gerai ligonio toleruojamas, retai pasireiškia jo pašalinis poveikis. Jam gauti 6 g susmulkintų palemono šaknų dedama į indą, užpilama 200 ml vandens, uždengiama dangčiu ir, įstačius Indą j kitą indą su verdančiu vandeniu, virinama 15 min. Po to 45 min. laukiama, kol skystis nusistos. Perkošus pripilama nugaravęs vandens kiekis. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną po valgio. Nuoviras laikomas vėsioje tamsioje vietoje ne ilgiau kaip 3-4 dienas.
Patartina palemono preparatus vartoti vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kvėpavimo takuose susikaupia skreplių - jie skatina skreplių išsiskyrimą, krūtinėje mažina skausmą.
Augalo nepatartina vartoti sergantiems leukemija, lėtiniu šlapimtakių uždegimu.