Pataisinių (Lycopodiaceae) šeima
PATAISAS ŠARKAKOJIS (Lycopodium clavatum L.)
Pataisas šarkakojis - daugiametis visžalis sporinis augalas. Stiebas šliaužiantis, iki 100-150 cm ilgio, nuo jo šakojasi aukštyn kylančios šakutės. Ant ilgų varpkočių susidaro 2-3 sporinės varputės. Stiebas ir šakutės gausiai lapuoti. Lapai linijiškai lancetiški, smulkūs, prigludę prie stiebo. Sporifikuoja liepos-rugsėjo mėn.
Pataisas šarkakojis paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas. Auga bendrijomis sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose.
Vaistams vartojamos sporos. Jos renkamos, kai pagelsta sporinės varputės (liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje). Sporinės varputės kerpamos anksti rytą, kol dar nenukritusi rasa, arba kai drėgnas oras, po lietaus, nes sausą dieną prisilietus prie varpučių, sporos išbyra.
Šarkakojo pataiso negalima rauti su šaknimis, nes jis atauga labai lėtai, per 20-30 metų.
Sporinės varputės džiovinamos šiltoje patalpoje. Kai gerai išdžiūsta, sijojama per tankų šilkinj tinklelį - taip sporos atskiriamos nuo varpučių.
Sporos - tai gelsvi, smulkūs, lengvi milteliai, be skonio ir kvapo; liečiant - riebios, limpančios prie pirštų. Pabertos ant vandens, plaukioja paviršiuje, nedrėksta.
Sporomis barstomos kūdikių iššutusios kūno vietos.
Liaudies medicinoje sporos verdamos aliejuje ir tepamos ant žaizdų.
Pataisas šarkakojis ir kiti pataisai yra gan? toksiški, todėl vartojami tik kaip išoriniai vaistai.
Pataisas šarkakojis paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas. Auga bendrijomis sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose.
Vaistams vartojamos sporos. Jos renkamos, kai pagelsta sporinės varputės (liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje). Sporinės varputės kerpamos anksti rytą, kol dar nenukritusi rasa, arba kai drėgnas oras, po lietaus, nes sausą dieną prisilietus prie varpučių, sporos išbyra.
Šarkakojo pataiso negalima rauti su šaknimis, nes jis atauga labai lėtai, per 20-30 metų.
Sporinės varputės džiovinamos šiltoje patalpoje. Kai gerai išdžiūsta, sijojama per tankų šilkinj tinklelį - taip sporos atskiriamos nuo varpučių.
Sporos - tai gelsvi, smulkūs, lengvi milteliai, be skonio ir kvapo; liečiant - riebios, limpančios prie pirštų. Pabertos ant vandens, plaukioja paviršiuje, nedrėksta.
Sporomis barstomos kūdikių iššutusios kūno vietos.
Liaudies medicinoje sporos verdamos aliejuje ir tepamos ant žaizdų.
Pataisas šarkakojis ir kiti pataisai yra gan? toksiški, todėl vartojami tik kaip išoriniai vaistai.